2024.05.23 14:34
Įvykiai, susiję su užsienio agentų įstatymo priėmimu Gruzijos parlamente, labai skiriasi nuo tikrojo Gruzijos vadovo, valdančiosios partijos „Gruzijos svajonė” lyderio Bidzinos Ivanišvilio bendros elgesio strategijos, kurią jis įgyvendina jau daugiau nei 10 metų būdamas valdžioje, rašo ukrainiečių „Strana” leidinys.
Iki šiol tai buvo „daugiavektorinė” strategija, kurioje vyravo provakarietiškas nusistatymas. Santykiai su Rusija normalizavosi (lyginant su M. Saakašvilio valdymo laikotarpiu), tačiau jų negalima pavadinti sąjungininkais. Oficialus Gruzijos kursas buvo stoti į ES.
Ir staiga, priimtas užsienio agentų įstatymas, kuris visiškai užbraukia šį kursą. Tiesą sakant, tai tiesioginis Gruzijos valdžios institucijų iššūkis Vakarams. Jei įstatymas bus galutinai priimtas, o tam būtina, kad Gruzijos parlamentas atmestų prezidentės veto, kam yra balsų, tai lems ne tik Gruzijos, kaip kandidatės į ES narius, statuso atėmimą ir bevizio režimo su Europa panaikinimą, bet ir bet kokios finansinės paramos iš Vakarų ir tarptautinių finansinių organizacijų, pavyzdžiui, TVF, nutraukimą.
Tai labai staigus posūkis, kuris Gruzijai sukels rimtų politinių ir ekonominių sukrėtimų. Kyla klausimas – kodėl ir kokiu tikslu B. Ivanišvilis taip nusprendė?
Gruzijos politiniuose sluoksniuose gyvuoja dvi versijos.
Pirmoji – taktinė: B. Ivanišvilis šantažuoja Vakarus pasitelkdamas įstatymus, kad būtų pašalinti probleminiai klausimai – pradėtos derybos dėl narystės ES, nutraukta parama opozicijai ir spaudimas Gruzijos ir Rusijos santykiams.
Pagal šią versiją Bidzina Ivanišvilis pasirengęs „uždaryti” skandalingąjį įstatymą mainais į šių problemų išsprendimą. Tačiau atsisakymas priimti įstatymą šalies viduje bus suvokiamas kaip vyriausybės pralaimėjimas ir susilpnins jos vidaus politines pozicijas. Todėl nėra tikra, kad B. Ivanišvilio ketinimai yra banalus šantažas.
Antroji versija yra ta, kad B. Ivanišvilis pradėjo strateginį Gruzijos kurso posūkį į faktinę sąjungą su Rusija. Šią versiją aktyviai propaguoja opozicija, tarp kurios atstovų jau seniai sklando teorija, kad B. Ivanišvilis yra ne nepriklausoma figūra, o „Kremliaus agentas”, todėl negali nepaklusti jo nurodymams.
Vyriausybei artimuose sluoksniuose tai neigiama. Yra ir kitas staigaus „Gruzijos svajonės” kurso pasikeitimo paaiškinimas: prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje B. Ivanišvilis ir jo bendraminčiai buvo įsitikinę, kad Vakarai bandys įvelti Gruziją į karinį konfliktą, kad atidarytų antrąjį frontą prieš Rusiją. Tame tarpe ir dabartinės vyriausybės nuvertimo keliu.
Dėl to Tbilisio retorika taip pat ėmė smarkiai keistis. Jis vis dažniau kalbėjo apie „Ukrainos scenarijaus” grėsmę Gruzijai ir apie bandymus šalyje surengti „Maidaną” ar net ginkluotą perversmą. Pagal šią versiją B. Ivanišvilis stumia „užsienio agentų” įstatymą, aiškiai suvokdamas, ir net to norėdamas, kad dėl to gali nutrūkti santykiai su Vakarais.
Po to Gruzija pasirinks suartėjimo su Rusija kursą. O finansavimą iš Vakarų pakeis pinigai iš Rusijos ir Kinijos. Tačiau pagrindinis dalykas, dėl kurio B. Ivanišvilis galėjo padaryti tokį staigų posūkį, yra galimybė išspręsti Pietų Osetijos ir Abchazijos klausimą.
Pasak diplomatiniuose sluoksniuose sklandančių gandų, mainais į Tbilisio kurso pasikeitimą Kremlius gali leisti grąžinti šias dvi „respublikas” Gruzijai su specialiu statusu ir labai plačiomis teisėmis de facto konfederacijos formatu.
Tokiu būdu B. Ivanišvilis paskelbs apie „Gruzijos teritorinio vientisumo atkūrimą”. Maskva taip pat gaus didelę premiją. Iš tikrųjų, jos įtakos sfera apims svarbiausią Užkaukazės šalį, per kurią eina svarbiausi logistikos srautai, pavyzdžiui, naftos transportavimo kelias iš Kaspijos jūros į Turkiją ir toliau į Europą.
Tai taip pat yra galimybė atkurti geležinkelio susisiekimą iš Rusijos į Armėniją. O iš ten – į Iraną. Tai reiškia, kad iš Rusijos į Iraną ir jo uostus, o iš Irano į Rusiją bus tiesioginis sausumos koridorius.
Tbilisio posūkis neišvengiamai paveiks ir Armėnijos geopolitinį kursą, nes ji atsidurs visiškai priešiškų šalių (Azerbaidžano ir Turkijos) arba Rusijos sąjungininkių (Irano ir Gruzijos) apsuptyje. O svarbiausia – Rusija tokiu būdu bandys įrodyti, kad tik ji gali būti posovietinės erdvės valstybių saugumo ir teritorinio vientisumo garantas. Net ir tų, su kuriomis anksčiau kariavo.
Tačiau dar neaišku, kiek, jei apskritai, pasiteisins tokio staigaus Gruzijos posūkio planas, jei B. Ivanišvilis ir Maskva jį apskritai turi. Pasipriešinimas jam bus labai stiprus. Tiek Gruzijos viduje, tiek iš Vakarų pusės. O iš jų pusės galimas ir puolimas asmeniškai prieš B. Ivanišvilį, ir bandymas jį „perpirkti”.
Opozicija tikriausiai tęs plataus masto protestus.
Tuo pat metu ji gali daryti pagrindinį statymą ant 2024 m. spalį vyksiančių parlamento rinkimų. Kilus protestų bangai, opozicija tikisi savo pergalės šiuose rinkimuose. Tačiau B. Ivanišvilis, greičiausiai, turi planą, kaip likti valdžioje.
Bet kuriuo atveju kova bus labai kieta. Statymai milžiniški.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
496
Bet kodėl tie vakarai taip labai trokšta, kad jiems būtinai būtų leista finansuoti Gruzijos visuomeninius ir politinius judėjimus?
Manau, kad vakarai tokiu būdu bando ginti Sorošo, Švabo ir kitų panašių veikėjų pinigų įtaką Gruzijos politikai.
Nes jei nebus Sorošui ar Švabui finasuoti jokių judėjimų, darančių įtaką Gruzijos politikai, vadinasi manau nebus remiamos nei Gruzijos gėjų sąjungos, nei sorošinės žurnalistų mokyklos kaip manau Lietuvoje, nei politikai priimantys švabomasonams palankius įstatymus. Manau, kad šaliai, siekiančiai išsaugoti nepriklausomybę yra būtina uždrausti tokių judėjimų finasavimą tiek iš vakarų, tiek iš rytų.
Nepriklausomos šalies politikos neturį įtakoti užsienyje prispausdintų pinigų kalnai, šalys turi atsiriboti nuo užsienio nežinia kokių fondų įtakų ir tvirtai ginti savo nepriklausomybę.
Neparduodama.
Rusijai…