infa.lt

REUTERS

Šiandien Bolivijos Madidi nacionalinis parkas, gražus ir baisus. Jokiu būdu neraginu jo aplankyti, bet ir neatkalbinėsiu. Tai didžiausia saugoma teritorija planetoje, o kartu ir pavojingiausia. Vietiniai čiabuviai Madidį vadina rojaus prieangiu, pasakoja „Kommersant” leidinio apžvalgininkas.

Čia iš tiesų nuostabiai gražu: neliestos džiunglės, paslaptingi kanjonai, daugybė retų gyvūnų, paukščių, žuvų, visiškai tikros, ne turistams skirtos indėnų gyvenvietės. Specialistai teigia, kad maždaug trečdalis parko faunos dar neištirta. Čia periodiškai atrandamos naujos beždžionių, gyvačių, milžiniškų drugelių ir kitų gyvūnų rūšys.

Laukinėse džiunglėse knibžda jaguarai, o vietiniuose vandens telkiniuose pliuškenasi rausvieji delfinai. Tai ekologinių turistų svajonė. Tačiau tai tik viena medalio pusė.

Ne veltui šis parkas laikomas vienu baisiausių žmonėms. Bet kuris gyvas Madidi organizmas gyvena kito sąskaita, paprasčiau tariant, parazituoja. Būna, užtenka pakvėpuoti, kad užsikrėstumėte juodąja dum-dum karštine – jumis tiesiog pasinaudojo paprasti mikrobai.

Čia nuodinga tiesiogine prasme viskas: vorai, varlės, iš pažiūros nekalti augalai. Net nuo lengvo prisilietimo gali atsirasti pūslių ant rankų ir nepakeliamai perštėti. Tikimybė pasiklysti, nuklysti nuo tako ir atitrūkti nuo grupės yra labai didelė. Kelios ekspedicijos į atokius Madidžio kampelius dingo be pėdsakų.

Be nuodų, nereikėtų pamiršti ir žinomų plėšrūnų – jaguarų, pumų, kaimanų, anakondų, piranijų… „O kaip vietiniai gyventojai?“ – tikriausiai kas nors paklaus. Jiems viskas puiku.

Jie turi ilgalaikį imunitetą nuodams, be to, prisidėjo turtinga džiunglių mokykla. Pavyzdžiui, po oda patekusio kirmino lervas jie išrūko cigarete, pripildyta specialios žolės. Apskritai, gebėjimas išgyventi yra šimtaprocentinis.

Taip ir ekstremalams turistams, kurių netrūksta, ne visi jų žygiai po Bolivijos Madidį baigiasi ligomis ar kažkuo blogiau, 50/50, kaip rusiškoje ruletėje, kurią lošiant, beje, šansų išgyventi daugiau.