infa.lt

ceremonijos video kadras

JAV apkaltino Kiniją „nesąžiningos prekybos praktika“.

Kaip atsakomąją priemonę ir siekdamas „apsaugoti Amerikos darbuotojus ir bendroves“, JAV prezidentas Joe Bidenas nurodė padidinti muitus 18 mlrd. dolerių vertės importui iš KLR, pranešė Baltieji rūmai.

Pranešime spaudai teigiama, kad 2024 m. bus padidinti  muitai:

• tam tikriems plieno ir aliuminio gaminiams – nuo 0-7,5 proc. iki 25 proc;
• elektromobiliams – nuo 25% iki 100 proc;
• elektromobiliams skirtoms ličio jonų baterijoms ir baterijų dalims – nuo 7,5% iki 25 proc;
• kai kurioms svarbioms iškasenoms – nuo 0 iki 25 proc;
• saulės baterijoms – nuo 25% iki 50 proc;
• krantinių kranams – nuo 0% iki 25 proc;
• švirkštams ir adatoms – nuo 0% iki 50 proc;
• tam tikroms asmeninėms apsaugos priemonėms, įskaitant kai kuriuos respiratorius ir kaukes, – nuo 0-7,5% iki 25 proc.

Puslaidininkiams (nikroschemoms) taikoma muito norma iki 2025 m. padidės nuo 25% iki 50 proc.

Iki 2026 m. ličio jonų baterijoms, neskirtoms elektromobiliams, muito norma padidės nuo 7,5% iki 25%, natūraliam grafitui ir magnetams – nuo 0% iki 25%, guminėms medicininėms ir chirurginėms pirštinėms – nuo 7,5% iki 25 proc.

JAV tikisi, kad šios priemonės paskatins Kiniją „panaikinti nesąžiningą prekybos praktiką, susijusią su technologijų, intelektinės nuosavybės ir inovacijų perdavimu“.

Muitų padidinimo buvo tikėtasi, juos anonsavo JAV žiniasklaida.

Pirmą kartą padidintus muitų tarifus didžiuliam 360 mlrd. dolerių vertės Kinijos prekių sąrašui Donaldas Trampas (Donald Trump) įvedė dar 2018 m.

Dabartinės priemonės Pekinui smarkiai nepakenks, nes JAV rinkoje praktiškai ir dabar nėra kiniškų automobilių gaminių, tačiau tikrai neprisidės prie abiejų šalių santykių stabilizavimo.

Tai faktiškai ne kas kita, o ribotos ekonominės sankcijos Kinijai, griaunančios būtent tą globalizacijos modelį, kurį JAV stūmė pasauliui pastaruosius 30 metų.