infa.lt

foto: Estijos Gynybos pajėgų generalinis štabas

Estijos prezidento patarėjas Madis Roll pareiškė, kad šalies vyriausybė svarsto galimybę siųsti savo karius į Vakarų Ukrainą.

Pasak jo, Estijos kariai galėtų perimti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojų „užnugario vaidmenis ir užduotis“, nesusijusias su kovinių operacijų vykdymu.

Tokiu būdu, Estijos valdžios institucijų nuomone, Ukrainos kariai galėtų būti atlaisvinti kovoms fronte.

Gegužės 10 d. M. Roll portalui „Breaking Defence“ sakė, kad Estijos vyriausybė norėtų siųsti karius į Ukrainą kaip visavertės NATO misijos dalį. Tačiau neatmetama galimybė siųsti karius kaip mažesnės koalicijos dalį.

Estijos prezidento patarėjas pridūrė, kad atsisakančios siųsti karius Aljanso šalys ateityje gali persvarstyti savo poziciją šiuo klausimu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmasis prabilo apie galimą Vakarų karių siuntimą į Ukrainą. Jis paaiškino, kad tai įvyktų, jei to paprašytų Ukrainos valdžios institucijos.

Tokiems planams priešinasi JAV, Vokietija ir Lenkija. Lietuvos premjerė I.Šimonytė irgi pareiškė apie planus siųsti karius į Ukrainą pratyboms.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas nesiųs karių į Ukrainą, nes Ukrainos valdžia to neprašė.

Pasak „Politico“ leidinio, Prancūzija kuria šalių koaliciją, atvirą galimybei siųsti Vakarų karius į Ukrainą.

Laikraštis teigė, kad šią iniciatyvą remia Estija, Lietuva ir Latvija.

Estijos gynybos pajėgų vadas Martinas Heremas vienu svarbiausių klausimų pavadino diskusiją dėl galimos Baltijos jūros blokados kartu su Lenkija, Švedija ir Suomija.