infa.lt

Europos Sąjunga pažadėjo įvesti papildomas sankcijas Rusijai dėl kibernetinių atakų. Visų pirma Briuselis pareiškė, kad Maskva naudojosi hakerių paslaugomis „kenkėjiškoms operacijoms prieš ES, jos valstybes nares ir tarptautinius partnerius, visų pirma Ukrainą“, praneša „Kommersant“ leidinys.

Čekija ir Vokietija gegužės 3 d. pareiškė apie Rusijos kibernetines atakas. Praha mano, kad vietos valdžios institucijas nuo 2023 m. atakavo hakerių grupė APT28, kuri, kaip įtariama, yra susijusi su Rusijos saugumo tarnybomis.

Kaip teigiama šalies Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje paskelbtame pareiškime, kibernetiniai nusikaltėliai bandė pavogti Čekijos įstaigų ir organizacijų duomenis per „Microsoft Outlook“ elektroninio pašto paslaugos pažeidžiamumą.

Berlynas apkaltino tą pačią grupuotę atakavus Vokietijos socialdemokratų partiją. Ir iškvietė Rusijos atstovą į Užsienio reikalų ministeriją, pranešė „Kommersant“ korespondentas Vokietijoje Andrejus Urbonas:

„2023 m. nežinomi hakeeriai įsilaužė į Socialdemokratų partijos valdybos narių elektroninio pašto dėžutes. Berlynas atsakomybę už šią ataką priskyrė hakerių grupei APT28. Šios grupės įsilaužėliai, Vokietijos žvalgybos tarnybų įsitikinimu, veikė pagal Rusijos žvalgybos nurodymus ir jos interesais.Z”

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį padarė pareiškimą šiuo klausimu.

Ji apkaltino Rusiją vykdant „valstybės remiamą kibernetinę ataką prieš Vokietiją“. Pasak jos, tai visiškai nepriimtina ir neliks be pasekmių.

O Rusijos diplomato iškvietimas į Užsienio reikalų ministeriją turėtų aiškiai parodyti Maskvai, kad tokie veiksmai yra visiškai nepriimtini.

Savo ruožtu federalinės vyriausybės atstovas spaudai Volfgangas Biuchneris (Wolfgang Büchner) žurnalistams sakė, kad ataka buvo nukreipta prieš vyriausybines agentūras, gynybos IT bendroves, taip pat partijas ir politinius fondus.

Apie patį įsilaužimą žinoma tik tiek, kad grupuotės APT28 nariai rado kritinį „Microsoft Outlook“ programos pažeidžiamumą ir sugebėjo gauti prieigą prie kelių aukšto rango socialdemokratų paskyrų.

Akivaizdu, kad jie galėjo skaityti atskirų SPD valdybos narių susirašinėjimą elektroniniu paštu ilgą laiką. Kas tiksliai buvo jų aukos, nepranešama“.

Kibernetines APT28 atakas pasmerkė ir Vašingtonas. Pasak Valstybės departamento pareiškimo, JAV taip pat žino apie grupės veiksmus prieš Lietuvą, Lenkiją, Slovakiją ir Švediją. Europos Sąjunga ir NATO sieja šiuos įsilaužėlius su Rusijos žvalgybos tarnybomis.

APT28 laikoma viena pavojingiausių kibernetinių struktūrų pasaulyje. Būtent jai priskiriamos 2015 m. atakos prieš Bundestagą, 2016 m. įsilaužimas į naujausią „Windows“ versiją ir 2018 m. išpuolis prieš Tarptautinį olimpinį komitetą ir WADA agentūrą, sakė informacijos saugumo ekspertas Igoris Bederovas:

„Pirmą kartą ši programišių grupė, kaip įtariama, buvo nustatyta 2004 m. Grupė išaiškėjo tiriant „FireEye“ ir kitiems amerikiečių informacijos saugumo analitikams ir iš karto buvo priskirta Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai.

Tačiau jokių su tuo susijusių įrodymų nėra. Pažymėtina, kad patys amerikiečiai ir teigia, jog iki šiol nėra galimybės patvirtinti, kad kuri nors konkreti hakerių grupė veikia valstybės interesais ar juo labiau yra valstybės pareigūnai ar kariškiai.

Tarp APT28 atakų yra ir užsienio šalių kritinės informacinės struktūros taikinių. Pavyzdžiui, 2015 m. buvo atakų prieš Bundestago informacinę sistemą, televizijos kanalą „Le Monde“, Baltuosius rūmus ir NATO.

Analizuojama ir nustatoma, kokia programinė įranga ir tinklo infrastruktūra buvo naudojama atakoms vykdyti. O konkrečius asmenis bus galima nustatyti tik totaliai stebint kelerius metus.“

Maskva visus kaltinimus dėl hakerių grupės ryšių su Rusija vadina nepagrįstais ir neigia dalyvavusi išpuoliuose prieš užsienio organizacijas. Anksčiau Kremlius tokias prielaidas apibūdino kaip „absurdiškas ir nepagrįstas“.