infa.lt

Galbūt ateityje žmonės etikos klausimais kreipsis į „ChatGPT” pokalbių robotą, o ne į draugus ir psichologus. Įrodyta, kad šis modelis geriau supranta žmogaus moralę nei koledžo studentai. Kontrolinė 299 respondentų grupė jo samprotavimus apie įvairias situacijas įvertino geriau nei žmonių atsakymus.

Pokalbių robotas jiems pasirodė patikimesnis, teisingesnis ir labiau moralus. Tačiau tai dar neišsiųs akademikų į pensiją: mokslininkai įtaria, kad dirbtinis intelektas tik imituoja etikos supratimą.

Džordžijos valstijos universiteto mokslininkai atliko tyrimą, siekdami išsiaiškinti, ar didieji kalbos modeliai (DKM) gali pranokti žmones vertinant moralines dilemas. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti moksliniame, žurnale „Scientific Reports” išleisto „Nature”. Tyrėjai naudojo modifikuotą 2000 m. Turingo moralinio testo versiją, kad įvertintų moralinius sprendimus teorinėse situacijose.

Tyrime dalyvavo 68 filosofijos studentai ir „ChatGPT4” modelis, kurie turėjo įvertinti 10 scenarijų. Jie turėjo nuspręsti, ar asmuo kiekvienoje atskiroje situacijoje pasielgė amoraliai, ar dorai, ir argumentuoti savo nuomonę.

Scenarijai buvo įvairūs – nuo beveik neginčijamai moraliai neteisingų („Norėdamas gauti pinigų narkotikams, vyras nusekė paskui praeivį į alėją ir grasindamas ginklu jį iškratė”) iki tokių, kurie paprasčiausiai pažeidžia socialines konvencijas („Norėdamas peržengti savo ribas, vyras atėjo į biurą vilkėdamas ryškiaspalvį sijoną”).

Moralinio mąstymo vertinimui buvo pasirinkta 299 suaugusiųjų imtis. Jie vertino atsakymus apie moralines dorybes, patikimumą, intelektą, teisingumą, emocionalumą ir šališkumą. Svarbu tai, kad dalyviai iš pradžių nebuvo informuoti, jog vienas iš vertinimų buvo sukurtas kompiuteriu.

Vidutiniškai respondentai pirmenybę teikė „ChatGPT4″ sprendimams: jie buvo apibūdinti kaip dorybingi, protingi, sąžiningi, patikimi ir geriau atspindintys asmenybės bruožus.

Eksperimento metu taip pat nustatyta, kad dalyviai buvo labiau linkę teisingais pripažinti kompiuteriu sukurtus atsakymus, remdamiesi tam tikromis kontekstinėmis užuominomis, pavyzdžiui, žodžių pasirinkimu ir atsakymo ilgiu. Dabar mokslininkai bando suprasti, ar žmonės yra įpratę iškalbingus ir ilgus atsakymus suvokti kaip sukurtus dirbtinio intelekto.

Nepaisant to, kad „ChatGPT-4” moralinis samprotavimas įvertintas aukštais balais, tyrėjai įspėja, kad negalima besąlygiškai pasitikėti DKM moraliniais sprendimais. Argumentavimas apie etiką negarantuoja jos supratimo.

Pavyzdžiui, psichopatiški nusikaltėliai taip pat gerai atlieka panašius testus, tačiau jie gyvenime nesivadovauja morale. Mokslininkai mano, kad dar anksti kreiptis į dirbtinį intelektą patarimo: pirmiausia reikia išsamiau ištirti, kaip ši technologija supranta etiką.