infa.lt

Donaldo Trampo (Donald Trump) sugrįžimo į Baltuosius rūmus perspektyva pakibo juodu šešėliu virš karinio konflikto Ukrainoje, rašo „Politico” leidinys. Vis dėlto ukrainiečiai tikisi, kad V. Zelenskis pasinaudos savo įtikinėjimo sugebėjimais ir užsitikrins tolesnę Amerikos paramą.

Kijevas – „Kai kovoji dėl išlikimo, paskutinis dalykas, apie kurį reikia galvoti, yra rinkimų, kuriems tu negali daryti įtakos, rezultatai, nes renkasi kiti žmonės. Turi dirbti su tuo, ką jie pasirinks, kad ir kas tai būtų”.

Taip šią savaitę interviu „Politico” sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Paklaustas, kaip artėjantys rinkimai Europoje ir, svarbiausia, Jungtinėse Valstijose gali paveikti Ukrainą, kuri atkakliai gina savo nepriklausomybę ir suverenitetą nuo milžiniškos kaimynės Rusijos, D. Kuleba atsakė: „Kad ir kas nutiktų, turėsime ieškoti galimybių užmegzti ryšį su laimėtoju.”

Žinoma, tokiu laimėtoju galėtų tapti buvęs JAV prezidentas Donaldas Trampas, jei, žinoma, jam pavyktų paneigti tradicines politinės gravitacijos taisykles, ką jis jau ne kartą padarė praeityje. Tačiau kaip tokiu atveju Ukraina gali būti apsaugota nuo Trampo?

Ne visi yra taip filosofiškai nusiteikę kaip Kuleba. Trampo sugrįžimo į Baltuosius rūmus perspektyva juodu šešėliu tvyro virš vykstančio ginkluoto konflikto Ukrainoje.

Ukrainoje ir Europoje jau dabar kruta nemaloni nuojauta, kokia bus antroji D. Trumpo kadencija, nes JAV prezidento Joe Bideno parengtas svarbus 60 mlrd. dolerių pagalbos paketas kelis mėnesius stringa Kapitolijaus kalvos valdžios koridoriuose, daugiausia dėl respublikonų įstatymų leidėjų, kurie yra D. Trampo pusėje, pasipriešinimo.

Tokie politiniai sukrėtimai ir grumtynės tik sustiprės, kai prasidės rimta prezidento rinkimų kampanija. Tarsi prie ugnies traukiamos kandys, vis daugiau įstatymų leidėjų stengsis kuo labiau priartėti prie D. Trampo šlovės, tikėdamiesi joje išsimaudyti ir pelnyti daugiau politinių taškų savo rinkėjų akyse.

Pats D. Trampas rodo abejingumą Ukrainos teritoriniam vientisumui. Jis sakė, kad galėtų lengvai užbaigti šį ginkluotą konfliktą per 24 valandas, primygtinai reikalaudamas, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susėstų tartis dėl taikos.

Iš esmės tai reikštų, kad Maskva gautų nemažą gabalą Ukrainos teritorijos ir galėtų atnaujinti karo veiksmus, kada panorėjusi.

Tačiau, kai priešrinkiminiai tarppartiniai žaidimai baigsis, kokį vaidmenį Ukraina atliks D. Trampo Baltųjų rūmų apskaičiavimuose ir schemose? Ar į ją bus žvelgiama taip atidžiai, kaip turėtų būti? Ar išliks įsitikinimas, kad šis konfliktas lemia pasaulinio saugumo, transatlantinių santykių ir net pačios Amerikos saugumo ateitį?

Michailo Podoliakas, Zelenskio biuro vyresnysis patarėjas, lažinasi, kad bus taip ir kad tai išliks. „Suprantu, kad šiuo metu dominuoja vidaus politikos darbotvarkė, nes ruošiamasi prezidento rinkimams.

Tačiau investicija į Ukrainą yra investicija į Amerikos reputaciją, į jos pranašumą, į jos teisę nustatyti pasaulines taisykles ir jas vykdyti”, – sakė jis „Politico”. Kitaip tariant, čia svarbūs Amerikos nacionaliniai interesai, o kalbant apie karą Ukrainoje, šūkiai „Pirmiausia Amerika” ir „Pirmiausia Ukraina” yra beveik tas pats.

„Būtų keista, jei būtų kitaip”, – pridūrė Podoliakas.

Optimistas Podoliakas taip pat pateikė vieną iš labiausiai intriguojančių paaiškinimų, kodėl D. Trampas gali tęsti J. Bideno laikų paramos Ukrainai politiką. Tokia politika patiktų žmogui, kuris neabejotinai pritartų buvusio JAV prezidento Calvino Coolidge’o teiginiui: „Pagrindinis Amerikos žmonių reikalas yra verslas”.

Akivaizdu, kad „Amerikos karinis-pramoninis kompleksas gauna komercinį pelną” tiekdamas ginklus ir šaudmenis Ukrainai ir rodydamas, kad šie ginklai yra modernesni ir veiksmingesni už Rusijos ginklus mūšio lauke, sakė Podoliakas.

„2023 m. Rusija prarado 53% savo ginklų eksporto rinkos, nes jos ginklai yra neveiksmingi. JAV karinės pramonės kompleksas, be kita ko, yra svarbus JAV politinių partijų rėmėjas, o pardavimai reiškia darbo vietas ir pelną.”

Šis vyresnysis patarėjas labai tikisi, kad jei visa kita nepavyks, V. Zelenskio bendravimo įgūdžiai (tai, ką jie vadina iškalbos dovana) padės jam palenkti D. Trampą į savo pusę.

„Jis sugeba žaisti įvairių šalių politikų emocijomis ir mintimis, ir labai tiksliai randa būtent tuos argumentus, kurie juos palenks. Labai smagu stebėti, kaip jis tai daro”, – sakė Podoliakas prie puodelio arbatos savo mėgstamame restorane Kijevo vyriausybiniame kvartale.

Niekas neabejoja Zelenskio oratoriniais sugebėjimais. Šis šoumenas ne kartą įrodė, kad sugeba užkariauti pašnekovų širdis ir rasti kontaktą su pačia įvairiausia auditorija. Tačiau, pasitaikė atvejų, kai jis pervertino savo įgūdžius ir gebėjimus.

Būtent taip nutiko su V. Putinu, nes per 2019 m. rinkimų kampaniją V. Zelenskis žadėjo, kad sugebės su Rusijos vadovu susitarti dėl taikos.

O pasak buvusio aukšto rango Ukrainos žvalgybos patarėjo, su kuriuo, su anonimiškumo sąlyga, kalbėjosi „Politico”, tą patį jis darė ir prieš pat Rusijos kariuomenei prieš dvejus metus pradedant plataus masto karinę invaziją, vis dar tikėdamas, kad gali užkirsti kelią katastrofai ir įtikinti V. Putiną sutikti susitarti.

Pasirodo, kai kurie žmonės yra atsparūs jo įtikinėjimo galiai.

Savo ruožtu V. Zelenskis anksčiau yra sakęs, kad V. Putinas klysta tikėdamasis, jog D. Trampo perrinkimas atneš Rusijai karinę pergalę. D. Trampas „niekada” nepalaikys V. Putino, sakė jis pernai rugsėjį.

Tačiau nuo to laiko jo pasitikėjimas išgaravo, ir Zelenskis ėmė reikšti nedviprasmišką susirūpinimą dėl D. Trampo drąsaus pareiškimo, kad jis galės sustabdyti karinius veiksmus per vieną dieną.

Pavadinęs šį pasigyrimą „labai pavojingu”, Ukrainos lyderis britų televizijos „Channel Four News” laidos vedėjui teigė, kad tai tėra rinkiminė savireklama.

Po to jis pridūrė, kad jam”sukėlė labai didelę įtampą” mintis, jog D. Trampas, būdamas prezidentu, galės vienašališkai priimti Ukrainai žalingus sprendimus.

Tačiau vėliau ta įtampa šiek tiek atslūgo, kai D. Trampas savo draugui Nigelui Farage’ui, šiam britų populistui ir aferistui, pasakė, kad JAV, žinoma, „100%” liks transatlantiniame aljanse.

Taip jis paneigė savo ankstesnį pareiškimą, kad leis Rusijai daryti „ką tik nori” su NATO šalimis, kurios nevykdo savo finansinių įsipareigojimų.

Tačiau net jei D. Trampas sušvelnintų savo požiūrį į Vakarų sąjungininkus, kuriuos jis niekino pirmosios kadencijos metu, tai išspręstų tik pusę problemos. Kita pusė yra jo nenuspėjamumas, su kuriuo reikės susidoroti. Dėl šios jo charakterio savybės labai sunku nuspėti, kaip jis pasielgs bet kuriuo metu.

O tai išties baisi perspektyva šaliai, kuri kovoja dėl savo išlikimo. Apie Bideno pralaimėjimą galvojantys ukrainiečiai labiausiai nerimauja dėl Trampo emocionalumo ir dirglumo, nes jis labai lengvai įsižeidžia ir leidžia asmeninėms nuoskaudoms bei nepasitenkinimui būti svarbesniems už geopolitinius interesus.

Ir dar yra visa eilė Putinu besižavinčių D. Trampo šalininkų, tokių kaip konservatyvusis komentatorius Tuckeris Carlsonas ir Atstovų Rūmų respublikonė Marjorie Taylor Green, kurie mielai pakurstys nepasitenkinimo Ukraina liepsnas.

Taigi pagrindinis klausimas, kurį užduoda Kijevo aukšto rango vadovai, yra toks:

ar Trampas turės nuoskaudų Ukrainos prezidentui už tai, kad šis kartu su buvusiu Niujorko meru Rudžiu Džulianiu (Rudy Giuliani) prieš ankstesnius rinkimus nesugebėjo pasiekti, kad Zelenskis paskelbtų apie teisininko ir verslininko Hanterio Baideno (Hunter Biden) veiklos Ukrainoje tyrimą, siekiant apkalbėti jo tėvą Joe Bideną?

Kaip rašo Giulianio bičiulis Levas Parnas savo knygoje „Šešėlinė diplomatija”, D. Trampas ir R. Giulianis buvo labai nepatenkinti Ukrainos užsispyrimu nepradėti tyrimo.

Juos ypač erzino vyriausiasis Zelenskio padėjėjas Andrijus Jermakas, kuris per liūdnai pagarsėjusį susitikimą Madride 2019 m. tarsi žadėjo, kad Kijevas vis dėlto paskelbs apie tyrimą, bet to nepadarė.

„Ar galės Jermakas bendrauti su Trampo patarėju nacionalinio saugumo klausimais, kad ir kas užimtų šias pareigas, kaip dabar bendrauja su Jake’u Sullivanu [dabartiniu Bideno patarėju]? – klausė buvęs Zelenskio padėjėjas, prašęs neminėti jo pavardės. – Man kažkodėl atrodo, kad negalės”.

Tačiau vienas JAV lobistas Ukrainai tam tikrą paguodą randa tame, kad D. Trampas, būdamas prezidentu, sutiko tiekti ginklus Ukrainai, nors jo pirmtakas Barackas Obama atsisakė tai daryti.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad D. Trampas mielai įvedė sankcijas bet kuriai įmonei, kuri padėjo Rusijos valstybinei dujų bendrovei „Gazprom” užbaigti dujotiekį „Nord Stream 2”.

Kuleba tuos pačius argumentus pateikė sausį: „Kas pirmasis pardavė amerikietiškus ginklus Ukrainai? Prezidentas D. Trampas mums atsiuntė „Javelin”.

Kas pradėjo pirmųjų katerių – „Island” ir „Mark VI” – nemokamo pristatymo Ukrainos kariniam jūrų laivynui programą? D. Trampas. Kas kovojo prieš „Nord Stream -2″ projektą? Taip pat Trampas.”

Šią savaitę kalbėdamas su „Politico” užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad nuo 2014 m., kai Maskva įžengė į Donbasą po provakarietiško Maidano sukilimo, išryškėjo vienas dėsningumas.

„Putinas puola ir laukia rinkimų kitose šalyse, kišasi į juos, bandydamas atvesti į valdžią žmones, kurie jam bus patogesni. Bent jau jis mano, kad jie tokie bus”, – sakė jis. –

Tačiau rinkimai niekada neduoda jam palankių rezultatų, todėl jis laukia kitų rinkimų, tikėdamasis, kad šį kartą viskas pavyks”.

Palauksime ir pažiūrėsime, ar dabar kas nors pasikeis. Ukrainiečiai deda viltis, kad taip nebus.