infa.lt

Haarlemo ir Maskvos tardymo izoliatoriai, kalinio, pabuvojusio ir ten ir ten, akimis

Haarlemo ir Maskvos tardymo izoliatoriai, kalinio, pabuvojusio ir ten ir ten, akimis

balandžio 07
03:00 2015

Eva Merkačeva

Rusijos kalėjimai, kaip skelbia valdžios institucijos, artėja prie europietiškų standartų. Ach, kaip norėtųsi tuo tikėti! Tik apie priartėjimo prie tų standartų greitį valdžios institucijos kažkodėl tyli. Tyli ir apie kitą greitį – kurio Europa gerina savo pačios standartus. Kokio dydžio yra atotrūkis tarp gyvenimo rusų ir Vakarų kalėjime?

„MK“ rado kalinį, kuris Olandijos izoliatoriuje praleido 6 mėnesius ir 6 mėnesius Maskvos Butyrkoje (kur šiuo metu ir sėdi). Tai pats unikaliausias matematinis atvejis, kai „šeši“ ir „šeši“ – visiškai nelygiaverčiai skaitmenys.

Kaip sekasi sėdėti Europoje ir kaip Rusijoje? Dvi istorijos kalinio akimis. Mes jas publikuojame be komentarų.

paveikslėlis

Tipiška Butyrka. „Nulinių“ pradžia. Nuo to laiko, tiesa, sąlygos pagerėjo, tačiau iki olandiškų vis tiek gerokai nepritempia.

***

Keturiasdešimtmetis Riazanės verslininkas Nikolajus Zemlenuchinas kaltinamas „kredito vagyste“. Savo kaltės nepripažįsta. 2010 metais jį už akių suėmė Maskvos teismas, o sulaikytas jis buvo 2014 m. pradžioje Amsterdamo oro uoste. Rusų policininkai pusę metų neatvyko pasiimti savo „grobio“. Zemlenuchinas juos užvertė laiškais reikalaudamas grąžinti jį į tėvynę (netgi siūlė apmokėti ekstradicijos išlaidas). Rugpjūtį Nikolajų etapavo į Butyrką.

Nikolajus pakankamai malonus kalinys, iš tų, kurie nepraranda vilties ir humoro jausmo. Patogiai įsitaisęs kameroje ant suoliuko pradeda savo pasakojimą (įdėmiai jo klausau ne tik aš, bet ir du prižiūrėtojai).

Haarlemas (Olandija), „Kupolo“ izoliatorius, apie 1500 kalinių

… Iš teismo mane iš karto atvežė į vieną seniausių ir gražiausių Nyderlandų kalėjimo pilių, stovinčią Haarlemo miesto centre. Kupolo formos kalėjimas, todėl jį kaltiniai taip ir pavadino – „Kupolas“. Jis mūsų (Rusijos – vert past) tardymo izoliatoriaus analogas – žmonės ten sėdi iki nuosprendžio arba laukia perkėlimo į bausmės atlikimo vietą. Taip, taip, pagal olandų įstatymus bausmės atlikimo vietą galima pasirinkti. Pati ilgiausia eilė – į kalėjimus, kur galima žvejoti…

Numerį, t. y. kamerą, man davė vienvietį. Nedidelis, bet jaukus. Yra televizorius, šaldytuvas, spintelė, stalas, kėdė, lova. Labai apsidžiaugiau pamatęs kavos aparatą (o šalia jos paketėliai su kava ir džemu). Na, galvoju, kaip nors išgyvensiu. Dar labiau įsikibau į šią mintį paskaitęs tvarkaraštį ant sienos: keltis 7.00, paskui pusryčiai, pasivaikščiojimas, laisvalaikis… Priguliau, pritemdžiau šviesą (tai galima reguliuoti taip kaip tau norisi), nusistačiau malonios temperatūros šildymą ir galvoju apie savo liūdną lemtį.

Greitai koridoriumi atėjo budintis ir nuolat atsiprašinėdamas, kad sutrukdė, man pasiūlė 8 rūšių meniu. Tai tam, kad išsirinkčiau kaip maitinsiuosi kalėjime. Žiūriu, o ten košerinis, halalinis, vegetariškas… visiems gyvenimo atvejams. Aš pasirinkau įprastinį, europietišką. Maistas buvo gana geras. Jogurtai, vaisiai, dešra, sūris – tai ką aš mėgstu. Ir kartą per savaitę (iš karto septynioms dienoms) užsisakydavau kavą kavos aparatui. Nemokamai.

paveikslėlis

Tipiškas Olandijos kalėjimas

Antrą mano įkalinimo parą budėtojas pranešė, kad man priskyrė tris mentorius (po vieną kiekvienai pamainai). Tai darbuotojai, kurie padeda išspręsti bet kokius klausimus. Per 5 minutes. Pavyzdžiui: atnešė patalynę su dėmėmis, aš pakviečiau mentorių – paklodę iš karto pakeitė. Mentoriai primygtiniai reikalavo, kad daugiau gerčiau skysčių, daugiau judėčiau ir vartočiau vitaminus – sakė, nuoširdžiai jaudindamiesi, kad čia man čia neužtenka deguonies. Ir aš galvojau: taip, neužtenka, turbūt. Aš dar nežinojau apie Butyrką…

Vienviečiame numeryje (Nikolajus dažnai kamerą vadino numeriu. – aut pastaba) nebuvo nuobodu, kadangi bendravimo per dieną buvo daugiau nei pakankamai. Pasivaikščiojimo metu galėjome vienas su kitu bendrauti kiek širdis geidžia, poilsio zonoje žaidėme šachmatais, šaškėmis… Kartą per savaitę vyko krepšinio ir tinklinio rungtynės. Kai užsimanai, gali nueiti į didelę biblioteką ir valandą laiko ten vaikščioti, rinktis knygas, kurias tau vėliau atneš į kamerą. Ten pat stovi kompiuteriai su internetu, tačiau prisijungti galima tik prie valstybinių institucijų ir MIP svetainių. Olandų „zekai“ sugalvoju būdą kaip susisiekti su artimaisiais ir draugais – kai kurių laikraščių svetainėse po straipsniais rašydavo komentarus. Beje, patogu.

Du kartus per savaitę buvo galima lankyti pamokas ir mokytis. Buvo ten, pavyzdžiui, anglų ir olandų kalbos pamokos ir dar ten kažkokios. Dievaži, aš netgi pavargdavau nuo to įvairiapusiško laisvalaikio! Visi mokytojai tokie geri, kaip pionierių stovykloje, bendrauja su tavimi lyg norėdami užglaistyti visuomenės kaltę dėlto, kad jie laisvėje, o tu už grotų.

Reguliariai lankiau jogą. Man netgi atskirai davė kilimėlį. Užsiėmimus vedė olandė, kuri parašė vadovėlį apie jogą ir paskui mums visiems padovanojo po egzempliorių su autografu. Apibendrinant, tapau ramesnis, nei, kad buvau laisvėje. Būdamas laisvėje jaudinausi dėl banko atimto verslo, dėl šeimos, o čia visos problemos pasitraukė – visiškas atsipalaidavimas. Prižiūrėtojai kartojo, jog ši įstaiga sukurta ne bausti, o perauklėti.

Iš esmės mane viskas tenkino, tačiau kaliniai pastoviai piktinosi. Vienas kalinys-olandas buvo nepatenkintas, kad telefonai tik bendras aukšte ir poilsio zonoje. Jis atvyko iš kito kalėjimo ir ten kiekvienoje kameroje buvo po aparatą (skambinama su kortele, kurias išduoda pačiame izoliatoriuje ir pasiklausoma visų pokalbių). Dar vienam kaliniui nepatiko, kad nėra dušo kabinų kiekvienoje kameroje. Darbuotojai atsiprašinėjo dėl tokių nepatogumų, sakė, kad kalėjimas labai senas, sunku pakeisti įrangą. Trečias piktinosi, jog siūlo mažai darbų. Ten buvo taip: penkias dienas per savaitę galėdavai dirbti po tris valandas. Tau už tai perveda pinigus, kuriuos galima išleisti vietinėje parduotuvėlėje. Darbas nuobodus – daryti kažkokius dirželius, kažką klijuoti, siūti. Aš nuėjau kelis kartus norėdamas pabendrauti su kitais kaliniais. Su daugeliu susidraugavau, su jais keisdavomės viskuo kas pas mus buvo.

Ir vis tik buvo du dalykai, kurie man nepatiko. Pirmas: per jų TV apie Rusiją arba blogai, arba nieko. Prižiūrėtojai tam, kad aš nesikrimsčiau dažnai sakydavo, jog rusai labai geri, o Putinas „kietas“ ir nugalės Ameriką. Antras: narkomanams iš karto duodavo metadono – jie vaikščiodavo koridoriais „pridusę“, kas labai erzindavo.

Maskva, Butyrka, apie 2500 kalinių

Pirmą stresą patyriau pamatęs „sugyventinių“ kiekį. Nepaisant to man labai pasisekė – pas mane kameroje buvo 4 žmonės (prabanga – vertinant pagal vietinius standartus). Tačiau girdėjau, kad kažkur 20-čiai vietų tenka 28 kaliniai. Aš jų klausiau: „Kaip jūs miegojote?“ – „Iš eilės!“.

Nesupratau aš, kodėl čia pastoviai kalinius kilnodavo iš vienos kameros į kitą. Visą laiką ant terbų. Rūkydavo beveik kiekvienoje kameroje taip, kad aš apie deguonį pamiršau ir galvoti, ir labai pasiilgau metadoninių kalinių, kurių pasivaikščiodamas olandų kalėjime vengdavau.

Antras stresas – kai kameros viduje negali nei šviesos įjungti, nei lango atverti. Reikia kviesti „išilginį“ (taip čia vadino budintį). Vasarą kameroje tvanku, žiemą – šalta. Man vienas prižiūrėtojas pasakė: „Taip ir turi būti! Viskas pagal sezoną“.

Eilinis stresas – kameroje draudžiama turėti laikrodį. Bet kokį. Iš pradžių net nepatikėjau: kas blogo tame, jei kalinys žinos kiek dabar valandų? Atsakymo iš nieko nesulaukiau. Dar nesupratau, kodėl atima vestuvinius žiedus? Kodėl iš manęs paėmė žnyples nagams, kurias aš nusipirkau olandų izoliatoriuje? Kodėl negali prausti dažniau, nei vieną kartą per savaitę? Kodėl su kitais kaliniais negalima dalintis daiktais ir maistu? Nuo viso to kas – išauga nusikalstamumas?!

Pažintis su vietiniu maistu džiaugsmo irgi neatnešė. Kai pirmą kartą paragavau, nuoširdžiai paklausiau balandos išnešiotoją: „Pridedate automobilinio tepalo?“. Po kelių nepavykusių mėginimų suvirškinti vietinius patiekalus su liūdesiu atsisakiau šio kvailo sumanymo: dabar valgau tik tai ką užsisakau iš parduotuvės. Užimtumas, tiksliau, visiškas jo nebuvimas, buvo pats liūdniausias atradimas.

Butyrkoje sporto salė yra, tačiau ji mokama – ir tai dar pusė bėdos. Blogiau, jog ten papulti beveik neįmanoma. Per 6 mėnesius man tai pavyko padaryti tik du kartus. Ir kai aš ją pamačiau, ne iš karto supratau, kad tai ji ir yra… Jūs ten buvote? Tai mažutė patalpa su pertvaromis ir labai primityviais treniruokliais.

Dar keistesnė situacija su pasivaikščiojimais. Į kuriuos, priešingai nei į sporto salę, kaliniai turi teisę pagal įstatymą. Jeigu šiandien pirties diena – tai tu pasivaikščioti neini. Jeigu kažkas iš tavo kameros nenori pasivaikščioti – tu taip pat neini pasivaikščioti. Ir jeigu vis dėlto pasivaikščiojimas įvyks, jo metu tu negali nei pavarinėti kamuolio, nei su kuo nors pasikalbėti. Vaikštai ratais cementinėmis grindimis ir klausaisi keistų dainų (sako, kituose Maskvos tardymo izoliatoriuose leidžia radiją „Milicininkų banga“).

Mano klausimą „kaip perduoti faksą advokatui?“ visi sutiko su nuostaba, peraugusią į laukinį kvatojimą. Aš pasimečiau. Juk Olandijoje tai buvo įprastas dalykas. Dar labiau visus pralinksmino mano klausimas, kodėl aš pats negaliu nueiti iki kabineto, kuriame susitinkama su advokatu (to paklausiau, kai teko ilgai laukti dviejų lydinčiųjų-prižiūrėtojų)? Olandijoje aukšto ribose, dienos metu, tu gali laisvai judėti su raktu-kortele, kurią tau išduoda. Todėl ten prižiūrėtojų 10 kartų mažiau nei Butyrkoje.

Bendrai, Butyrkoje aš nuolat viskuo stebiuosi. O izoliatoriaus darbuotojus nuolat stebina mano prašymai. Kaip jie pasipiktinę pakeldavo antakius, kai aš paklausiau: „Ar galiu pasimatymo metu apkabinti žmoną?“. Aš netgi pagalvojau, kad pasakiau patį nešvankiausią dalyką savo gyvenime. Tačiau aš suprantu, kad ne jie kalti. Tiksliau, jie visai nekalti. Dauguma Butyrkos prižiūrėtojų geri, mieli žmonės, kurie vykdo kvailus įstatymus ir draudimus.
Tačiau atleiskite, juk tie patys įstatymai tvirtina, jog žmogus iki teismo nekaltas. Tada už ką jį baudžia? Gyvenimas mūsų tardymo izoliatoriuose – tai juk reali bausmė.

vertė: Edita Sabaitė

komentarai 5

  1. Fani    -  2015-04-07, 09:48

    O tai kalėjimas turi būti kalėjimas ar sanatorija su tarnais???

    Atsakyti į šį komentarą
  2. algimantas    -  2015-04-07, 09:54

    >>Fani

    asmeniškai aš manau, kad kalėjimas turi būti tokia vieta, kur nusikaltėlis bijotų papult. Bet čia gal reikėtų dar atkreipti dėmesį, į tai, jog ten tardymo izoliatorius, kur sėdėjo nenuteisti žmonės. Tik įtariamieji. Jie, mano nuomone, turėtų sėdėt geresnėmis sąlygomis nei tie, kurie jau pripažinti nusikaltėliais ir atlieka bausmę.

    Atsakyti į šį komentarą
  3. Vovere    -  2016-07-08, 10:26

    Tegul neverkia, būna dar baisiau. Papasakotu apie Kinija, kur žmonės už tam tikros religijios praktikavimą žudomi o už korupcija mirties bausmė. Kinijoje galioja komunistinis rėžimas apie kuri net mažai kas žino. Išvis apie Kinija yra mažai pasakojama ir tai labai stebina.

    Atsakyti į šį komentarą
  4. Bla    -  2016-07-08, 15:32

    Kaleimas tai izuolecija lavone

    Atsakyti į šį komentarą
  5. Bronius    -  2017-07-08, 20:23

    Kalejimas turi buti kalejimas.tai resocializacijos bei integracijos i visuomene vieta. privalomas ir rezimas bei vidaus tvarka kadangi didele dalis pamirsta apie elementariausia higiena,gyvenima visuomeneje. Be to tai turi buti ir bausme,jos neisvengiamumas.
    Izoliatorius tai neturetu buti kalejimas tai ne laisves atemimo vieta. Nors dazniausiai salygos grieztesnes nei pataisos namuose ar kalejime. Ir visiskai neatsizvelgiama , kad pasitaiko sulaikytu kurie po teismo pripazystami nekaltais. Kam tada viesai deklaruoti zmogaus teises bei nekaltumo prezumpcija. Na cia manau retorinis klausimas…

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar tikite, jog po Alytaus gaisro aptarimo vyriausybėje, kas nors šioje srityje pasikeis į gerą?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, verta dėmesio: *Haarlemo ir Maskvos tardymo izoliatoriai, kalinio, pabuvojusio ir ten ir ten, akimis* - nuoroda: https://infa.lt/1043/haarlemo-ir-maskvos-tardymo-izoliatoriai-kalinio-pabuvojusio-ir-ten-ir-ten-akimis/