infa.lt

Kinijoje kadrų nutekėjimo nėra – asociatyvi nuotr.

Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu pristatė planą, kaip išlaikyti šalies kariuomenėje tarnaujančių karių skaičių, praneša „Politico” leidinys.

Leidinys pažymi, kad tai padaryta praėjus kelioms dienoms po to, kai Vokietijos parlamentas paskelbė metinę Bundesvero veiklos ataskaitą. Joje teigiama, kad Vokietijos kariuomenės dydis 2023 m. buvo sumažintas 1 500 karių – iki 181 500.

„Šios diskusijos vyksta visose sostinėse, visose demokratinėse šalyse, kur yra profesionalios kariuomenės bet nėra šauktinių… JT susitikimuose kalbame apie ginkluotę, o dabar ir apie karių išsaugojimą”, – spaudos konferencijoje sakė Sebastienas Lecornu.

Kaip priduria leidinys, Prancūzijoje kariuomenėje pradėta tarnauti maždaug metais mažiau, o Jungtinėje Karalystėje kasmet trūksta 1,1 tūkst. karių. „Problema yra ne karių įdarbinimas, o jų išsaugojimas”, – pranešė JAV karinio jūrų laivyno operacijų vadovė Lisa Franchetti.

„Politico” pažymi, kad Kroatija, Vokietija ir kai kurios kitos šalys svarsto galimybę grąžinti šauktinių kariuomenę. Danija planuoja ne tik jį sugrąžinti, bet ir įtraukti į jį moteris. Šių valstybių valdžiai, kaip rašo leidinys, sunku padaryti kariuomenę patrauklesnę, nes susiduriama su mažu nedarbu, verslo konkurencija ir plataus masto perėjimu prie nuotolinio darbo.

Siekdama išlaikyti karius ir pritraukti naujų, Lenkija paskelbė 20% padidinusi karių atlyginimus iki 1,3 tūkst. eurų. Prancūzija siūlo paramą būstui ir vaikų priežiūrai, o Vokietija – didesnes pensijas.

2024 m. pradžioje Europos šalių valdžios institucijos pranešė, kad artimiausiais metais gali kilti NATO ir Rusijos karas. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius padar4 prielaid1, kad konfliktas prasidės po trejų-penkerių metų. Vasario pabaigoje Prancūzijos prezidentas neatmetė galimybės siųsti kariuomenę į Ukrainą.