infa.lt

Vakar, kreipimesi į Federalinį susirinkimą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė naują valdymo programą, skirtą karinės invazijos į Ukrainą, kurią jis vadina „specialiąja karine operacija”, dalyviams.

Šis pranešimas, pasak jo atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, iš tikrųjų yra jo programa kovo mėnesį vyksiantiems prezidento rinkimams.

Viena pagrindinių dokumento temų – Rusijos suverenitetas, kurį, kaip pabrėžė V. Putinas, šiuo metu gina dalyvaujantys karinėje invazijoje žmonės.

Jiems Putinas paskelbė naują personalo programą „Didvyrių laikas”, kurios pagalba šie žmonės galės siekti vadovaujančių postų tiek valstybės tarnyboje, tiek versle.

V. Putino žodžiai taip pat reiškė, kad tokie rusai nuo šiol turėtų būti laikomi „elitu” – vietoj tų, kurie, jo nuomone, šią sąvoką diskreditavo.

Diskreditavusiais „elito” sąvoką Putinas vadina tuos kultūros, meno, valdymo ir verslo veikėjus, kurie pasipriešino jo paskelbtai invazijai ir protestavo kaip galėjo – dalis jų išvyko į užsienį, dalis sėdi kalėjimuose už „armijos diskreditavimą” ar „valstybės išdavystę”.

Iš esmės visi, kas nesutiko su Vladimiro Putino pateikta invazijos versija, šiandien praranda bet kokias teises Rusijoje.

Panašūs, nors ne tokie žiaurūs procesai vyksta ir Vakarų šalyse – daugumą tų, kurie nepalaiko vyriausybių skelbiamų pagalbos Ukrainai tikslų, priemonių ir motyvų – skelbiami Putino rėmėjais ir pjudomi savo šalyse.

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – amerikiečių žurnalistas Tuckeris Carlsonas, paėmęs interviu pas Putiną, ypa puolamas žiniasklaidos kaip „suteikęs Putinui progą” kreiptis į Vakarų visuomenes.

Prancūzijoje, kurioje didelė dalis žmonių pasisako prieš prezidento Emmanuelio Macrono išreikštą prielaidą dėl ES karių siuntimo į Ukrainą – Putino rėmėja pavadinta Marine Le Pen, garsiai įvardinusi prieštaravimą tokiai įvykių eigai.

Ir pavadino ją taip ne kas kitas, o naujasis Prancūzijos premjeras, Gabrielis Attalis, priminęs kadaise imtą rinkiminį partijos kreditą iš Rusijos banko.

Vengrijoje valdantis Viktoras Orbanas vos ne oficialiai vadinamas Putino rėmėju dėl savo balsavimų ES taryboje, kurių priežastį jis įvardija Vengrijos interesais.

Lietuvoje apie tai ko gero priminti net neverta – kiekvienas gali duoti gyvų pavyzdžių.

Vienintelis skirtumas tarp Putino Rusijos ir Vakarų politikos tėra tik priemonių, kovojant prieš kitaminčius, griežtumas.

Ir sprendžiant iš šio Putino pareiškimo, šių priemonių vykdymą jis palaipsniui perduos „naujajam elitui” kaip programą, kurios pagrindu bus vykdomas tolesnis Rusijos kursas visuotinai.

Galima daryti prielaidą, kad konfrontacija tarp Vakarų ir Rusijos – tik stiprės.