infa.lt

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Estijos premjerė Kaja Kallas Stenbock rūmuose Taline. 2023 m. sausio 11 d. Šaltinis: Raul Mee / Vyriausybės biuras

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas mano, kad karių siuntimas į Ukrainą gali būti laikomas gynybiniu veiksmu. Jos nuomone, reikėtų apsvarstyti visas galimybes.

K. Kallas pakomentavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymą išnagrinėti karių siuntimo į Ukrainą klausimą televizijos kanalo „Sky News” laidoje.

Premjerė pareiškė, kad Vakarų lyderiai „neturėtų bijoti” konfrontuoti su Rusija ir „neturėtų bijoti savo galios”.

„Rusija sako, kad vienas ar kitas žingsnis yra eskalacija, bet gynyba nėra eskalacija. Aš sakau, kad turėtume turėti visas galimybes ant stalo.

Ką galime padaryti, kad padėtume Ukrainai laimėti?” – klausia K. Kallas.

Pirmadienį, vasario 26 d., Emmanuelis Macronas padarė pareiškimą dėl galimybės siųsti sausumos pajėgas į Ukrainą.

Jis pripažino, kad šiuo klausimu nėra bendro sutarimo, tačiau „atsižvelgiant į situacijos raidą nieko negalima atmesti”.

Komentuodamos Prancūzijos prezidento pastabas, Čekijos, Suomijos, Vokietijos, Graikijos, Vengrijos, Ispanijos, Italijos, Nyderlandų, Lenkijos, Slovakijos ir JAV valdžios institucijos pareiškė, kad neplanuoja siųsti karių į Ukrainą. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) taip pat teigė, kad tokių planų Aljanso lygmeniu nėra.

Anot „Bild”, kelios šalys iš tiesų yra pasirengusios svarstyti galimybę siųsti daugiau savo karių į Ukrainą – tarp jų Prancūzija, Didžioji Britanija, Lenkija ir Baltijos šalys. Kremlius mano, kad nusiuntus karius reikės „kalbėti ne apie tiesioginio NATO ir Rusijos konflikto tikimybę, o apie jo neišvengiamumą”.