infa.lt

foto: REMIX

Nigerijos migrantas per mėnesį uždirba 22 000 eurų socialinių išmokų, vadina save „ponu Cash Money” ir turi prabangių automobilių parką, praneša „Remix” leidinys.

Užsieniečiai Vokietijoje iš mokesčių mokėtojų išvilioja milijonus, teigdami, kad turi užsieniečių vaikų, kurie iš tikrųjų jiems nepriklauso, o į sukčiavimą įsitraukusios moterys gauna socialines išmokas ir leidimus gyventi šalyje.

Tyrimo reportažą apie „netikrų tėvų” sprogimą parengė valstybės finansuojamos televizijos RBB ir ARD. Jame aprašomas Džonatanas A., ryškus nigerietis, žinomas dėl to, kad Nigerijoje pozuoja su savo prabangių vokiškų automobilių parku, nors Vokietijos valdžios institucijos jį įvardija kaip „neturtingą”.

Migrantas tiek daug uždirba iš Vokietijos mokesčių mokėtojų, kad save pavadino „Ponu grynaisiais pinigais”.

Pasak viešosios žiniasklaidos, Vokietijos mokesčių mokėtojai moka už jo 24 vaikus, kurių jis esą susilaukė nuo įvairių moterų, daugiausia iš Afrikos šalių. Nigerijoje gimęs Džonatanas A. gavo Vokietijos pilietybę.

Todėl visi jo vaikai, nepriklausomai nuo to, kur jie gimė, automatiškai gauna pilietybę, o dėl šeimos susijungimo politikos, motinos, vaikai ir jų giminaičiai automatiškai gauna teisę gyventi Vokietijoje. Džonatano A. atveju šiuo metu tai yra 94 asmenys.

Jis gauna apie 22 000 eurų socialinių išmokų už įvairius savo vaikus ir yra pateikęs dar du prašymus dėl tėvystės nustatymo. Nepaisant to, tarnyba, atsakinga už išmokų išmokėjimą vyrui, vadina jį „nepasiturinčiu”, nes jis negauna jokių pajamų iš jokio darbo.

Ji konkrečiai atkreipia dėmesį į Džonataną A., sakydama, kad jis daro prielaidą „sistemingai piktnaudžiauti tėvystės pripažinimu”.

„Fiktyvi tėvystė yra susijusi su tuo, kad žmonėms, kurie iš tikrųjų neturi jokių perspektyvų likti Vokietijoje, leidžiama pasilikti Vokietijoje. Šie žmonės už tai yra pasirengę mokėti pinigus, paprastai asmeniui, kuris prisiima fiktyvią tėvystę”.

Kitaip tariant, moterys moka Džonatanui A. už tai, kad jis prisiimtų tėvystę jų vaikams, kurie iš tikrųjų nėra jo. Šios moterys savo ruožtu įgyja teisę įsikurti Vokietijoje ir gauti socialines išmokas sau ir savo vaikams.

Problemą apsunkina tai, kad melas apie tėvystę Vokietijoje nėra baudžiamasis nusikaltimas.

Sistemingas piktnaudžiavimas

Džonatanas A. toli gražu nėra vienintelis toks atvejis, o valdžios institucijų duomenimis, pastaraisiais metais tokių atvejų buvo dešimtys tūkstančių. Tačiau jo atvejis rodo, kokia didelė yra problema, kuri vis didėja.

ARD peržiūrėjo 2017 m. Vidaus reikalų ministerijos įrašus, o ministerija tuo metu teigė, kad „metinė visos šalies mastu mokesčių mokėtojams tenkanti našta” siekia daugiau kaip 150 mln. eurų.

Tačiau tai buvo daugiau nei prieš septynerius metus, kai Vokietiją ištikusi migracijos krizė tik įsibėgėjo. Naujesnių duomenų paprasčiausiai nėra, tačiau neabejojama, kad šis skaičius taip pat sproginėjo aukštyn kartu su rekordiniu į šalį atvykstančių užsieniečių skaičiumi

Ataskaitos bendraautorius Andreas Keppke (Andreas Keppke) sakė ARD ir RBB, kad konkrečiu Jonathano A. atveju „vien šis žmogus socialinės apsaugos sistemai kainuoja gerokai daugiau nei 1,5 mln. eurų per metus”. A. Keppke vadovauja grupei, kuri vertina, kiek mokesčių mokėtojai nuskriaudžiami piktnaudžiavimo tėvyste bylose.

Tačiau sunku nustatyti tikrąjį sukčiavimo dėl tėvystės mastą. Siekiant užtikrinti duomenų apsaugą ir privatumą, nėra centralizuotos duomenų bazės, kurioje būtų stebimi visi tėvystės bylose pareiškėjų turimi vaikai; tačiau apie ypatingus atvejus imigracijos institucijoms praneša įvairios agentūros ir tarnybos.

Todėl sunku susidaryti tikrą sukčiavimo lygio vaizdą, nes visų duomenų paprasčiausiai nėra.

Kaip „Remix News” jau rašė anksčiau, migrantai ištuština šalies finansų iždą, nors kairiosios partijos teigia, kad įvairesnė visuomenė yra Vokietijos stiprybė ir padės finansuoti pensijų sistemą.

„Šalies gerovės sistema, kadaise vadinta „Hartz IV”, o dabar pervadinta piliečių pinigais („Bürgergeld”), dabar teka užsienio migrantams, nors jie sudaro nedidelę visų Vokietijos gyventojų dalį.

Kai kuriose Vokietijos žemėse jiems tenka daugiau kaip 70% visų socialinės paramos pinigų tuo metu, kai visoje šalyje mažinamos paslaugos ir išmokos vokiečiams.

Apskritai 62,6% visų pašalpų gavėjų yra migrantai, o 15-25 metų amžiaus grupėje šis skaičius siekia 71,3 proc.”

Baudžiamieji kaltinimai Berlyne

Nors baudžiamieji kaltinimai pateikiami retai, šiuo metu Berlyne teisiama 10 vietnamiečių gauja, kaltinama „neteisėtu žmonių gabenimu sudarant fiktyvias santuokas ir pripažįstant fiktyvią tėvystę”.

Ši žmonių grupė surasdavo benamius vokiečių vyrus ir mokėdavo jiems už tai, kad jie taptų vietnamiečių moterų vaikų „tėvais”, duodami benamiams vyrams nuo 500 iki 1 500 eurų už tėvystės patvirtinimą.

Vaikų motinos mainais už šią neteisėtą paslaugą gaujai sumokėdavo iki 35 000 eurų. Berlyno prokuroras Frankas Pohle kaltina vyrus sukčiavimu su mažiausiai 20 vaikų ir jų motinų, kad motinos gautų leidimą gyventi Vokietijoje.

Vokietijos žiniasklaidos pranešime teigiama, kad valdžios institucijos rengia keletą naujų įstatymų, padėsiančių kovoti su šiais sukčiavimais; tačiau tais atvejais, kai valstybė pripažįsta, kad vaikas turi tėvą vokietį, šios išvados „negalima atšaukti”.

Valdžios institucijos taip pat netikrina, ar yra koks nors socialinis ryšys tarp tariamų tėvų ir vaikų, kuriuos jie laiko savo vaikais. Kitaip tariant, už šiuos teiginius nėra jokios realios atsakomybės, tik popieriai, kuriuos reikia pateikti.

infa.lt: čia realaus gyvenimo atsakymas sekantiems pasakas apie migrantų darbo indėlį juos priėmusioms šalims.