infa.lt

Vlolodymyras Zelenskis ir Joe Bidenas
Nuotrauka: Kevin Lamarque, Reuters

Penktadienį JAV Baltuosiuose rūmuose susitikę Joe Bidenas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ragino teikti pagalbą Ukrainai, rašo „The New York Times” (NYT) leidinys.

Ši žinia nuskambėjo tuo metu, kai Kongreso įstatymų leidėjai rengė paketą, kuriame numatyta milijardinė parama, tačiau jo likimas, greičiausiai, bus toks pats kaip ir prieš tai buvusių, nors NYT rašo, kad jis „atsidūrė nežinioje”.

„Tikimės, kad Kongresas, Atstovų Rūmai, paseks jūsų pavyzdžiu ir priims sprendimą dėl būtinos paramos suteikimo, nes be Jungtinių Valstijų paramos ir be Europos valstybių paramos Ukraina neturės galimybės apginti savo šalies”, – sakė O. Scholzas įžanginėje kalboje prieš jų susitikimą.

J. Bidenas griežčiau įvertino Kongreso aklavietę.

„Jungtinių Valstijų Kongreso nesugebėjimas susitarti palaikyti Ukrainos yra artimas nusikalstamam aplaidumui”, – pareiškė Joe Bidenas. „Tai piktina.”

Bendras spaudimas prilygo dar vienam manevrui didelio masto kovoje dėl finansavimo Ukrainai, kuri bando atremti Rusijos invaziją, – diskusijoje, kuri galiausiai gali padėti nulemti karo eigą ir, kaip nerimauja didžioji Europos dalis, viso žemyno saugumą, rašo NYT.

Ši žinia paskelbta po to, kai Senato respublikonai šią savaitę užblokavo plataus masto abiejų partijų susitarimą, pagal kurį Ukrainai ir Izraeliui būtų skirtas milijardinis finansavimas, taip pat būtų nustatyti griežti apribojimai JAV ir Meksikos pasienyje.

Dabar senatoriai artėja prie teisės aktų, pagal kuriuos Ukrainai būtų skirta 60,1 mlrd. dolerių, Izraeliui – 14,1 mlrd. dolerių ir 10 mlrd. dolerių humanitarinei pagalbai civiliams gyventojams pasaulinių konfliktų metu.

Senatoriai planavo dirbti su įstatymo projektu iki savaitgalio, ir atrodė, kad jis bus priimtas Senate per kelias dienas. Tačiau jam griežtai priešinasi daugelis respublikonų iš G.O.P. vadovaujamų Atstovų Rūmų.

Baltieji rūmai teigia, esą pagalba yra būtina, kad Ukraina galėtų toliau gintis.

Pasak analitikų, be JAV pagalbos Ukraina iš karto nepralaimėtų karo, tačiau greičiausiai netektų ginklų ir šaudmenų atsargų, kuriomis iki šiol rėmėsi. Jungtinės Valstijos iki šiol suteikė maždaug pusę užsienio karinės pagalbos Ukrainai – apie 47 mlrd. dolerių.

„Štai kodėl esame tvirtai įsitikinę, kad tai turi įvykti dabar, bet taip pat esame įsitikinę, kad Amerikos Kongresas galiausiai” patvirtins šį finansavimą, – po susitikimo su J. Bidenu žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė Olafas Scholzas.

„Tai taip pat yra teisinga žinia Rusijos prezidentui apie jo bergždžias viltis, jog jam tereikia laukti pakankamai ilgai”, kad Ukrainos sąjungininkai prarastų entuziazmą toliau ją remti.”

Šį mėnesį Europos Sąjunga priėmė sprendimą skirti Ukrainai 54 mlrd. dolerių paramą pensijoms, išmokoms dėl karo perkeltiems žmonėms ir įprastinėms išlaidoms, pavyzdžiui, mokytojų ir gydytojų atlyginimams Ukrainoje.

Europoje Vokietija tapo viena didžiausių finansinių paramos teikėjų Ukrainos karo veiksmams ir jos pradedamoms atstatymo pastangoms. Po „Nord Stream” sprogimų ji prarado dujų tiekimą iš Maskvos ir įvedė sankcijas.

Tačiau politinė kaina ponui Scholzui buvo didelė. Vokietija ilgą laiką buvo įpratusi būti Europos ekonomikos varikliu, tačiau pernai jos ekonomika susitraukė 0,3% ir maždaug tokių pat rezultatų tikimasi 2024 m.

Karo Ukrainoje kaina ir Kinijos ekonominės problemos, kurios labiausiai paveikė automobilių ir apdirbamosios pramonės sektorius pono Scholzo šalyje, dar labiau paaštrino šią problemą.

O. Scholzo reitingai smuko, o kai kurie ekspertai prognozuoja, kad vėliau šiais metais vyksiančiuose rinkimuose dešiniojo sparno partijoms seksis geriau nei bet kada anksčiau  pastaruoju metu.

Todėl atsargus Hamburgo darbo teisininkas O. Scholzas atsargiai stengiasi sušvelninti Vokietijos rinkėjų skausmą ir išvengti didelių viešų diskusijų dėl karinių išlaidų. Tačiau jis sakė, kad nesitraukia nuo to, ką po invazijos į Ukrainą pavadino „Zeitenwende”, arba „lūžio tašku” Vokietijai.

J. Bidenas taip pat pastebėjo, kad jo nuomonės viešumoje apie karo veiksmus vertinimas prastėja, nes vis daugiau amerikiečių ir respublikonų Kongrese nepritaria tolesniam pagalbos teikimui.

Tačiau jis teigė, kad nusigręžimas nuo konflikto yra būtent tai, ko nori Rusijos prezidentas Vladimiras V. Putinas. Bet Kongresui jau mažai rūpi ko ten nori Putinas už 2000 mylių nuo JAV krantų.

Ir tai yra didžioji J.Bideno nesuvokimo bėda – respublikoniškoji Kongreso pusė gyvena rinkimų nuotaikomis, kuriose vietos Ukrainos problemoms tėra nedaug.

„Mes negalime dabar pasitraukti”, – sakė Bidenas šią savaitę įstatymų leidėjams skirtoje kalboje.  Balsas tyruose….