infa.lt

REUTERS

Buvęs JAV prezidentas reikalauja respublikonų sužlugdyti susitarimą su Joe Bidenu dėl Ukrainos.

JAV pagalba Ukrainai tapo JAV rinkimų lenktynių įkaite. Nepaisant Baltųjų rūmų prezidento Džo Baideno susitarimo su Kongreso lyderiais sustiprinti JAV pietinės sienos apsaugą nuo migrantų antplūdžio mainais į finansavimą Kijevui, susitarimus įgyvendinti bus labai sunku.

Pasak JAV žiniasklaidos, buvęs prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pradėjo kontaktuoti su respublikonų įstatymų leidėjais ir reikalauti, kad jie atsisakytų susitarimo. Politiko teigimu, partijos kolegos turėtų eliminuoti bet kokią galimybę J. Bidenui turėti kozirių prieš artėjančius rinkimus.

Ir panašu, kad konservatoriams D. Trampo rinkiminė gerovė gali būti svarbesnė už viską kitą.

Baltųjų rūmų ir Kongreso lyderių susitarimui, sugriežtinti imigracijos politiką mainais į 61 mlrd. dolerių paramos Ukrainai patvirtinimą, vėl gresia pavojus žlugti.

Respublikonams ir demokratams prireikė kelių mėnesių, kad rastų kompromisą, bet kai pagaliau horizonte pasirodė pažanga, įstatymų leidėjai susidūrė su nauja kliūtimi – Donaldu Trampu.

Kaip pranešė JAV žiniasklaida, buvęs JAV prezidentas, kuris yra pasiryžęs 2024 m. lapkričio 5 d. vėl laimėti kovą dėl Baltųjų rūmų, pradėjo kalbėtis su Kongreso respublikonais ir reikalauti, kad jie nepalaikytų įstatymo projekto dėl pietinės sienos ir Ukrainos.

Reikalas tame, kad D. Trampas migracijos krizę Jungtinėse Valstijose pavertė pagrindine savo rinkimų kampanijos tema, todėl buvęs prezidentas ir jo ištikimiausi šalininkai tarp įstatymų leidėjų nuogąstauja, kad dvipartinis susitarimas būtų per didelė dovana Joe Bidenui.

Viena vertus, prezidentas demokratas jau turėjo padaryti nuolaidų respublikonams migracijos klausimais mainais į pagalbą Kijevui.

Jei norėtų, respublikonai galėtų įtikinti savo rinkėjus, kad jie patvarkė demokratus vienu iš aktualiausių Amerikos politikos klausimų, kur jau dešimtmečius nepavyksta pasiekti reikšmingo kompromiso. Kita vertus, J. Bidenui dvipartinis įstatymo projektas tokiu jautriu klausimu taip pat bus didelė pergalė.

Juk paaiškės, kad būtent jis, JAV prezidentas, parodydamas kantrybę ir ištvermę, pasiekė abiejų partijų bendradarbiavimą ir sugebėjo užbaigti šį klausimą. Vargu ar galima abejoti tuo, kad šį abiejų partijų susitarimą, jei jis galiausiai bus priimtas kaip įstatymas, Joe Bidenas kiekviena proga panaudos savo rinkimų kampanijos mitinguose.

Donaldui Trampui, kuris šiuo metu pirmauja nacionalinėse apklausose, tikrai nereikia Joe Bideno kaip varžovo, kuris staiga ėmėsi kovos su migracija. Buvusiam prezidentui daug palankiau neapsisprendusių rinkėjų akyse išlaikyti dabartinį prezidentą kaip žmogų, daug mažiau galvojantį apie Ameriką, nei apie kitų šalių problemas.

Jei susitarimas dėl sienos apsaugos ir Ukrainos finansavimo bus patvirtintas, šis konservatorių uoliai puoselėtas J. Bideno įvaizdis neatrodys toks įtikinamas.

Taigi, JAV pagalba Ukrainai tapo ne tik partijų tarpusavio nesutarimų klausimu, bet ir prezidento rinkimų kampanijos įkaitu. Kijevui šiame procese tenka antraeilis vaidmuo ir jis niekaip negali jo paveikti.

Tarp tų pačių respublikonų yra pakankamai Kijevo šalininkų, pasisakančių už tai, kad pagalba Ukrainai būtų tęsiama ir net didinama, tačiau, kadangi Kijevo finansavimo klausimas jau seniai yra kur kas globalesnės JAV vidaus darbotvarkės dalis, tai situacijos nepalengvina.

„Esame aklavietėje”, – Senato mažumos lyderis Mičas Makonelis (Mitch McConnell), kuris visada pasisakė už paramą Kijevui, prisipažino uždarame konservatorių susitikime, kaip pranešė „Punchbowl”. „Nenorime daryti nieko, kas pakenktų D. Trampo autoritetui”, – sakė jis kolegoms bendrapartiečiams.

Kitaip tariant, Donaldo Trampo reikalavimai dar labiau pagilino Respublikonų partijos susiskaldymą ir dar labiau sumažino galimybes priimti įstatymą.

Kai kurie įstatymų leidėjai įsitikinę, kad susitarimas su Baltaisiais rūmais turi būti užbaigtas ir patvirtintas, nes tokia galimybė – priversti demokratus balsuoti už migracijos ribojimo priemones – vargu ar dar kada nors pasikartos. Be to, tas pats D. Trampas, jei taps prezidentu, galės pasinaudoti šiomis dar nepriimto dokumento sukurtomis priemonėmis.

Tokių priemonių jis neturėjo ir praėjusios kadencijos metu, kai taip pat bandė kovoti su migracija ir statyti sieną pasienyje su Meksika. „Mums bus gaila, jei praleisime šią galimybę”, – perspėjo savo kolegas respublikonų senatorius Tomas Tillisas.

Tačiau ištikimi buvusio prezidento šalininkai įsitikinę: negalima priimti įstatymo, kuris nepatinka Donaldui Trampui. Bet koks toks veiksmas turi būti su juo suderintas, nes jis bus kitas Baltųjų rūmų vadovas, tikina jie.

Senatorius Rickas Scottas aiškino, kad prieš sprendžiant dėl susitarimo būtina išgirsti D. Trampo atsakymą į klausimą: „Ar tai padės man apsaugoti sieną, ar ne?”.

Tuo tarpu, jei Senatas vis dėlto priims įstatymo projektą, po Donaldo Trampo spaudimo bus dar sunkiau jį priimti Atstovų Rūmuose. Juk net ir be buvusio prezidento įsikišimo žemieji Kongreso rūmai daug skeptiškiau nei Senatas vertino tiek siūlomas migracijos priemones, tiek Ukrainos finansavimą.

Tuo tarpu pagalbos Ukrainai trūkumas kenkia ir Joe Bideno reputacijai. Ir JAV, ir Europa pripažįsta, kad be Amerikos paramos Kijevui bus labai sunku, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau dabar patiria rimtų sunkumų mūšio lauke dėl ginklų trūkumo.

Sausio 23 d. įvykęs 18-asis Ramšteino formato kontaktinės grupės dėl Ukrainos gynybos susitikimas buvo iškalbingas. Susitikime Pentagono vadovas Lloydas Austinas, nuolatinis grupės pirmininkas, atvirai pripažino, kad JAV nebeturi pinigų Ukrainai ir neaišku, kada jie gali atsirasti.

Pastarasis susitikimas buvo pirmasis nuo 2022 m. balandžio, į kurį JAV, kaip Kijevą remiančios koalicijos lyderės, atvyko tuščiomis rankomis. Dėl to L. Austinas buvo priverstas prašyti savo sąjungininkų „giliau įsikišti” rankas į kišenes ir suteikti Ukrainai kuo daugiau ginklų, nes JAV kol kas nieko negali duoti.