infa.lt

REUTERS

Neseniai „Consumer Reports”, bendradarbiaudama su „The Markup”, atliko tyrimą, kuriame atskleidė, kokio masto duomenų sekimas yra skirtas „Facebook” naudotojams, rašo „Breitbart News” leidinys.

Kai kuriuos tyrime dalyvavusius naudotojus sekė net 7000 kompanijų.

Neseniai „Consumer Reports” atliktame tyrime dalyvavo 709 savanoriai, kurie pateikė savo „Facebook” naudotojų duomenų archyvus.

Stebina tai, kad „Consumer Reports” išsiaiškino, jog 186 892 skirtingos bendrovės perdavė į „Facebook” duomenis apie šiuos naudotojus.

Vidutiniškai kiekvieno dalyvio duomenimis dalijosi 2 230 bendrovių, o kai kurių naudotojų duomenimis dalijosi daugiau nei 7 000 bendrovių.

Šis tyrimas atskleidė mažiau žinomą sekimo būdą, vadinamą „iš serverio-į-serverį” sekimu, kai asmens duomenys iš bendrovės serverių tiesiogiai perduodami į „Meta” serverius, taip pat labiau matomą būdą, kai bendrovės interneto svetainėse naudojami „Meta” sekimo pikseliai.

Marko Zuckerbergo „Meta” atstovas spaudai Emilis Vazquezas gynė bendrovės duomenų tvarkymo praktiką, teigdamas: „Siūlome daugybę skaidrumo priemonių, padedančių žmonėms suprasti informaciją, kuria įmonės nusprendžia su mumis dalytis, ir valdyti, kaip ji naudojama.”

Tačiau „Consumer Reports” nustatė su šiomis priemonėmis susijusių problemų, įskaitant neaiškią duomenų teikėjo tapatybę ir reklamuotojus aptarnaujančias įmones, kurios dažnai nepaiso naudotojų atsisakymo prašymų.

Nustebino tai, kad 96% tyrimo dalyvių duomenyse buvo plačiai paplitęs duomenų tarpininkas „LiveRamp”.

Įmonių, kurios dalijasi duomenimis su „Facebook”, sąrašas apima ne tik neaiškius duomenų tarpininkus, bet ir gerai žinomus mažmenininkus, tokius kaipL

„Home Depot”, „Macy’s”, „Walmart”, ir kitus, pavyzdžiui, „Experian” ir „TransUnion” „Neustar”, „Amazon”, „Etsy” ir „PayPal”.

Pažymėtina, kad „LiveRamp” neatsakė į prašymą pakomentuoti šį klausimą.

Tyrimo duomenys gauti iš dviejų pagrindinių duomenų rinkimo tipų: „Įvykiai” ir „pasirinktinės auditorijos”.

Pastarosios apima reklamuotojus, kurie į „Meta” įkelia klientų sąrašus, įskaitant el. pašto adresus ir mobiliosios reklamos ID, kad galėtų nukreipti reklamą „Meta” platformose.

Įvykiai” apibūdina realaus pasaulio sąveikas, pavyzdžiui, apsilankymus interneto svetainėse ar pirkimus parduotuvėse, kurias palengvina „Meta” programinė įranga programėlėse, sekimo pikseliai interneto svetainėse ir sekimas tarp serverių.

Elektroninio privatumo informacijos centro direktoriaus pavaduotoja Caitriona Fitzgerald išreiškė susirūpinimą dėl sekimo masto, pareiškusi „The Markup”:

„Toks sekimas, kuris vyksta už naudotojo akiračio, yra labai toli nuo to, ko žmonės tikisi naudodamiesi internetu.”

Ji taip pat pažymėjo, kad „jie [naudotojai] nesitiki, kad „Meta” žinos, į kokias parduotuves jie eina, kokius naujienų straipsnius skaito ar kokioje svetainėje lankosi internete”.