infa.lt

140 mln. gyventojų turinti Rusijos rinka išlieka geru pajamų šaltiniu Vakarų bendrovėms, rašo vengrų publicistas Áronas Nagy.

Nepaisant karo, Rusija yra 140 mln. žmonių rinka, BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą auga, taip pat ir metinės namų ūkių pajamos vienam gyventojui, kurios 2022 m. gruodį siekė 7 873 JAV dolerius, palyginti su 6 566 doleriais 2021 m. Vadinasi, nepaisant infliacijos, rusai vis dar turi pinigų produkcijai pirkti.

Po 2022 m. vasario 24 d. Vakarų įmonės galėjo rinktis iš trijų strategijų, priklausomai nuo to, kiek jos pasidavė spaudimui ir kaip jų veiklą paveikė konvejerio linijoje „pagamintų” sankcijų serija. Žinoma, nusprendusios pasitraukti paprastai savo sprendimą teisino moraliniais motyvais, o pasilikusios pateikė kitokių paaiškinimų.

Iš tiesų yra ką slėpti, nes Kremlius įpareigojo, kad nuo 2023 m. iš šalies išvykstančios užsienio bendrovės privalės parduoti savo turtą Rusijos pirkėjams su 50% nuolaida ir iš jų bus imamas ne mažesnis kaip 10% sandorio vertės išvykimo mokestis. Kitaip tariant, tie, kurie nesuskubo veikti greitai, pernai būtų sumokėję didelę kainą.

Kai kurios iš likusių bendrovių pačios sau nustatė įvairaus lygio apribojimus, pavyzdžiui, neplečia savo investicijų portfelio, atšaukia planuojamą plėtrą arba iki minimumo sumažina savo dalyvavimą.

Tačiau, Jeilio universiteto duomenimis, daugiau nei 200 tarptautinių bendrovių apsimeta, kad tarp Ukrainos ir Rusijos nevyksta joks didelis karas. Tarp jų yra 15 JAV bendrovių, 20 Vokietijos bendrovių, tiek pat Prancūzijos bendrovių, 10 Japonijos bendrovių ir 5 Didžiosios Britanijos bendrovės, jau nekalbant apie kitų šalių bendroves.

Žinomiausi prekių ženklai: „Ariston”, „Auchan”, „Braun”, „Benetton”, „Calzedonia”, „Diesel”, „Globus”, „Kawasaki”, „Lacoste”, „Liebherr”, „Makita”, „Mitsubishi”, „Raiffeisen”, „Siemens”, TEPCO, „Tupperware”, „UniCredit”, „Yamaha”, „Zepter”.

Į pirmąjį dešimtuką pagal rezultatus taip pat pateko Philip Morris, PepsiCo, Mars ir Nestlé. Kartu jos uždirbo beveik 1,4 trilijono rublių (15,49 mlrd. eurų). Jų vadovus galima kaltinti, kad jie nepakankamai remia ukrainiečius, tačiau pinigai vis tiek yra pinigai.

Žinoma, visos šios Vakarų bendrovės ne tik generuoja dideles pajamas, bet ir mokesčius į Rusijos iždą. Tai buvo nurodyta ir praėjusių metų spalį laikraštyje „The Moscow Times” išspausdintame straipsnyje, kurio skambi antraštė buvo liūdna: „Vakarų įmonės ir 2023 m. dominuos Rusijos rinkoje”.

Be to, rusiškame žurnalo „Forbes” numeryje rašoma, kad iš 50 didžiausių užsienio bendrovių aštuonios tebėra amerikiečių. Naujausiame reitinge kinai pakilo į antrąją vietą ir aplenkė Vokietiją, kuri dabar dalijasi trečiąja vieta su Prancūzija ir Turkija, turinčiomis po penkias įmones.