infa.lt

NATO susitikimas Vilniuje. Vaizdo įrašo iš V.Zelenskio „Telegram” kanalo, kadras

Laikas pažvelgti į karą Ukrainoje kitu kampu ir įvertinti jo perspektyvas visoms pusėms, rašo „The Nation” leidinys, primindamas šio beveik 2 metus trunkančio karo lozungus, viltis dėl Ukrainos greitos pergalės ir Rusijos žlugimo po beprecendenčių sankcijų našta. Tęsti karą, leidinio apžvalgininkė, Katrina Vanden Heuvel,  nemato jokios prasmės ir paaiškina kodėl.

Lapkričio pradžioje vyriausiasis Ukrainos generolas Valerijus Zalužnas pripažino, kad karas su Rusija atsidūrė aklavietėje. Gruodį JAV Atstovų rūmų respublikonai torpedavo J. Bideno administracijos prašymą skirti milijardinę naują karinę pagalbą Ukrainai.

Europos Sąjungoje Vengrija vetavo beviltiškai reikalingą piniginę pagalbą. Prezidento J. Bideno mantra, kad sąjungininkai rems Ukrainą „tiek, kiek reikės”, virto pažadu remti šalį „tiek, kiek galėsime”.

Ištikimas Ukrainos rėmėjas Europoje, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis informavo, kad „matyt, tiek, kiek reikės, reiškia tiek, kiek galėsime susitarti”. Akivaizdu, kad magiško mąstymo laikas baigėsi, rašo „The Nation” leidinys.

Stulbinanti ankstyva Ukrainos sėkmė atremiant Rusijos bandymą užimti Kijevą sukėlė visuotinę euforiją. Rusijos kariuomenė atsiskleidė kaip nekompetentinga ir nerangi. JAV sutelkė savo sąjungininkus, kad šie suteiktų ginklų ir paramą bei įvestų griežtas sankcijas V. Putinui.

NATO buvo suaktyvinta ir išplėsta. Be NATO kariuomenės dalyvavimo Putinas būtų laimėjęs. Kaip teigė Lindsėjus Grehemas (Lindsay Graham), „rusai miršta”, nes ukrainiečiai kovoja „iki paskutinio žmogaus”, todėl pagalba Ukrainai yra „geriausi pinigai, kokius kada nors esame investavę”.

Sankcijos izoliuos ir sužlugdys Rusiją. Kinija, Iranas, Šiaurės Korėja ir kiti priešininkai sužinos, kad agresija neatsiperka.

Putinas gali būti nuverstas ir patrauktas į Tarptautinį baudžiamąjį teismą. Per kiek daugiau nei metus vien JAV skubiai suteikė Ukrainai 75 mlrd. dolerių karinę pagalbą – beveik tiek pat, kiek sudaro visas metinis Rusijos karinis biudžetas.

Taip buvo tada. Dabar, atėjus dar vienai atšiauriai žiemai, daug triukšmo sukėlęs Ukrainos „puolimas” žlugo. Padedant Kinijai, Indijai ir daugeliui pasaulio pietų šalių, Rusijos ekonomika atsigavo po sankcijų. Putinas pasiruošė ilgam karui.

Ukraina, antra pagal dydį Europos valstybė, įsitraukė į išsekimo karą su didesne valstybe, turinčia daugiau žmonių, daugiau karių, daugiau artilerijos ir kontroliuojančia oro erdvę.

Pentagonas, kaip mums sakė, planuoja padidinti 155 mln. artilerijos sviedinių gamybą nuo 30 000 per mėnesį iki 90 000 arba 100 000 iki 2025 m. Rusija siekia pagaminti 2 mln. vienetų per metus.

JAV žvalgybos vertinimu, Rusija per pirmuosius karo mėnesius neteko stulbinančių 87% aktyviosios kariuomenės karių. Tačiau Ukrainos nuostoliai buvo beveik tokie pat dideli ir ne tokie tvarūs.

Jai trūksta žmonių, ginklų ir šaudmenų. Jos ekonomika sugriauta. Daugiau kaip 20% šalies gyventojų buvo priversti palikti savo namus, įskaitant 6,3 mln. pabėgėlių. Apskaičiuota, kad prireiks 757 metų, kad šalis atsikratytų minų, kurios dabar išbarstytos po visą šalį. Skaičiuojama, kad atstatymas kainuos apie 400 mlrd. dolerių.

Turėdama šalia NATO, Ukraina galbūt gali išsilaikyti. Tačiau problema, susijusi su tarpiniu (proxy) karu, yra ta, kad karo karštinę sunku išlaikyti, jei nerizikuojama gyvybėmis.

Administracijos vykdomas naratyvo pardavinėjimas tapo vis labiau ir labiau įkyrus – nuo „Rusija greitai žlugs” iki „naudoti Ukrainą Rusijai susilpninti yra pigi investicija”, nuo „jei Rusija laimės, JAV vyrai ir moterys baigs kovą su jais Europoje, kad pagalba Ukrainai būtų darbo vietų programa namuose” iki (kaip sako buvusi D. Trumpo patarėja nacionalinio saugumo klausimais Fiona Hill), Putinas kovoja, kad „pašalintų Jungtines Valstijas iš pasaulio arenos”.

Užteks. Atėjo metas blaiviai įvertinti situaciją. Galų gale Barackas Obama beveik prieš dešimtmetį pasielgė teisingai.

Kai po 2014 m. perversmo (Maidano – infa.lt past), įvykdyto prieš Rusijai palankiai nusiteikusį išrinktą Ukrainos vadovą, rusai įžengė į Krymą, B. Obama atmetė planus įsitraukti kariniu būdu, argumentuodamas, kad „faktas tas, jog Ukraina, kuri nėra NATO šalis, bus pažeidžiama Rusijos karinio dominavimo, kad ir ką darytume”.

Meksikiečiai turi posakį: „Vargšė Meksika, taip toli nuo Dievo ir taip arti Jungtinių Valstijų”. Ukraina dalijasi tuo pačiu likimu su kaimynine Rusija. Užuot suteikusi Vakarams tarpinę jėgą Rusijai susilpninti, ji turėjo rasti būdą sugyventi su didesne ir galingesne kaimyne.

Išeitis

Po aukų, sugriovimų ir sunaikinimo joks susitarimas nebus lengvas. Abi pusės turi rimtų priežasčių nepasitikėti viena kita. Putino kalbos, kuriose jis smerkia Rusijos imperijos subyrėjimą, kelia baimę, kad jis pasinaudos bet kokiu susitarimu, kad galėtų perkrauti atsargas kitam taikiniui.

Buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel prisipažinimas, kad Vakarai pasinaudojo Minsko susitarimais, kad laimėtų laiko Ukrainos kariuomenei kurti, suteikia V. Putinui rimtų priežasčių abejoti bet kokiu nauju susitarimu.

V. Putinas aiškiai ketina įtvirtinti Rusijos valdžią Kryme ir Donbaso regione, jei ne daugiau. Jokia Ukrainos vyriausybė neišgyventų, jei pritartų Rusijos žemės užgrobimui. Ukrainai reikia didžiulės pagalbos šaliai atstatyti. V. Putinas neturi didelio noro prisiimti jo invazijos sukeltos destrukcijos išlaidų.

Tačiau abi pusės turi priežasčių ieškoti galimybių nutraukti ugnį. Ukrainai padaryta žala ir aukos negali tęstis. Neturėdama ginklų ir amunicijos, o jos sąjungininkai yra išsiblaškę ir silpnėja, ji gali tik prarasti dar daugiau teritorijos ir patirti daugiau nuostolių dėl išsekimo karo.

V. Putinas paskelbė planus kariauti iki 2026 m., plėsti jo reikalaujamą teritoriją, palikdamas Ukrainą gerokai sumažėjusią valstybe. Jis neatsisakys Krymo su jo šiltųjų vandenų uostais. Jis reikalaus, kad Ukraina taptų neutralia valstybe ir nedalyvautų NATO. Jis neabejotinai norės prie Rusijos prijungti didžiąją dalį, jei ne visą Donbasą.

Tačiau Putinas iš tikrųjų suinteresuotas susitarimu, kuris nesukeltų įniršio, dėl kurio vyksta nuolatiniai teroristiniai išpuoliai. Jis norės, kad būtų nutrauktos sankcijos ir susitarta dėl žalos pretenzijų, susijusių su Ukrainos griuvėsiais. Stabilumas, kurio jis norėtų, negalėtų būti pasiektas be susitarimo, kuris būtų tvirtas.

Akivaizdu, kad bet kokia tolesnė parama Ukrainai turi būti siejama su rimtomis pastangomis susitarti su rusais derybų keliu. Tam reikia iš naujo įvertinti ir pakeisti kursą bei pereiti prie derybų, ugnies nutraukimo ir atstatymo, o ne tęsti kruviną karą, beprasmiškai žudyti ir kovoti iki paskutinio ukrainiečio, tikintis, kad Putinas žlugs, reziumuoja „The Nation”.