infa.lt

Donaldas Tuskas

Naujoji Lenkijos vyriausybė pradėjo kontrataką prieš savo pirmtakus

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas paskelbė tikrą karą buvusiai respublikos valdžiai ir Jaroslawo Kaczynskio partijai „Teisė ir teisingumas” (PiS). Konservatoriams gresia įvairūs tyrimai, o valdžios institucijos, įskaitant žiniasklaidą, pradėjo valyti ankstesnei valdžiai lojalius žmones. Buvusi valdančioji partija jau skambina pavojaus varpais, rašo „Kommersant” leidinys.

Nors Donaldas Tuskas laikomas gana sisteminiu politiku (ankstesni jo vadovavimo Lenkijos vyriausybei ir Europos Vadovų Tarybai metai kalba patys už save), su nauju atėjimu į valdžią jis atsiskleidė esąs beveik revoliucingas.

Vos per savaitę darbo kartu su savo sąjungininkais valdančiojoje koalicijoje premjeras sugebėjo surengti plataus masto kontrpuolimą prieš savo pirmtakų palikimą. Taip trečiadienį krito vienas svarbiausių PiS bastionų – valstybinė žiniasklaida.

Per vieną dieną naujoji vyriausybė išjungė iš eterio visuomeninę televiziją ir atleido visų valstybinių žiniasklaidos priemonių vadovus, aiškindama, kad kišimasis į spaudos darbą būtinas siekiant „atkurti nešališkumą”. Pokyčiai palietė valstybinius kanalus iš TVP tinklo, Lenkijos radiją ir naujienų agentūrą PAP.

Nors šis sprendimas galėjo atrodyti ne visai demokratiškas, Vakarų žiniasklaida ir visuomenė net nebandė kelti pavojaus signalų. Kaip pažymėjo „Politico”, Lenkijos valstybinė žiniasklaida pagal įstatymą privalo išlikti nešališka, tačiau nuo 2015 m., PiS atėjus į valdžią, iš jos buvo išspirti vadovai, redaktoriai ir žurnalistai, kuriuos naujoji valdžia laikė nepatikimais.

Jaroslawo Kaczyńskio partija aiškino, kad šalyje yra privačių laikraščių ir televizijų alternatyvioms nuomonėms, todėl valstybinė žiniasklaida turėtų griežtai laikytis oficialaus kurso. Toks požiūris į reikalą lėmė, kad Lenkija nukrito pasauliniame žiniasklaidos laisvės reitinge.

Atleidus vadovybę, trumpam buvo išjungtas naujienų kanalas TVP Info. Pagrindinis šalies visuomeninis televizijos kanalas TVP1 oficialiai nenutraukė savo veiklos, tačiau vietoj tradicinių vidurdienio programų dešimt minučių rodė tik savo logotipą.

„TVPiS pabaiga”, – socialinėje žiniasklaidoje džiūgavo D. Tusko partijos „Pilietinė platforma” spaudos tarnyba, sugretindama valstybinio kanalo ir PiS akronimus.

Vyriausybė pažadėjo, kad visos žiniasklaidos priemonės netrukus vėl pradės veikti visu pajėgumu, tačiau naujos jų komandos užtikrins „labiau subalansuotą požiūrį” į transliacijas.

Tuo tarpu prezidentas Andrzejus Duda pasmerkė vyriausybę, sakydamas, kad „politinis tikslas negali būti pretekstas pažeisti konstitucinius principus”. PiS atstovai neapsiribojo žodžiais ir ėmėsi darbo, skubėdami į valstybinės žiniasklaidos priemonių biurus, kad, kaip sakė Jaroslawas Kaczyńskis, „apgintų demokratiją”.

„Kiekviena demokratinė šalis privalo turėti stiprią antivyriausybinę žiniasklaidą”, – aiškino J. Kaczynskis kovą už anksčiau praktiškai jo partijos kontroliuotos spaudos laisvę.

„D. Tusko administracija pamina pagrindinius demokratijos principus”, – sakė europarlamentarė, buvusi Lenkijos PiS premjerė Beata Szydlo. Tokią pačią nuomonę išsakė ir neseniai premjeru buvęs Mateuszas Morawieckis.

O su PiS siejamas Nacionalinės transliuotojų tarybos vadovas Maciejus Swirskis (Maciej Swirski) dabartinio ministrų kabineto veiksmuose įžvelgė komunistinio laikotarpio ir „blogiausių karo padėties laikų” priminimą.

Pasak ekspertų, nėra taip, kad Donaldas Tuskas nusprendė tiesiog atkeršyti valstybinei žiniasklaidai, kuri anksčiau jį pavadino Vokietijos ir Rusijos „agentu”. Kalbama apie visą esminių pokyčių Lenkijoje strategiją.

Naujoji vyriausybė jau pradėjo kurti specialias komisijas Seime savo pirmtakų veiksmams tirti, pradėjo keisti saugumo tarnybų vadovybę ir valyti įvairias valstybines įstaigas nuo PIS lojalistų.

Pastarosiomis dienomis Seime buvo sudarytos komisijos, turinčios ištirti abejotinas PiS vyriausybės sutartis, sudarytas per COVID-19 pandemiją, ir 70 mln. zlotų (17,7 mln. JAV dolerių) išlaidų, skirtų 2020 m. prezidento rinkimų balsavimui paštu be parlamento leidimo, pagrįstumą.

Tuo tarpu Jaroslawo Kaczynskio partija tik prieš savaitę neteko valdžios, o kai kurie jos nariai jau gerokai nukentėjo. Gruodžio 20 d. teismas buvusį Centrinio kovos su korupcija biuro vadovą Mariuszą Kaminskį ir jo buvusį pavaduotoją Maciejų Wonsiką nuteisė kalėti dvejus metus.

Abu jie yra Seimo nariai, kurie iš karto atsisakė grąžinti savo mandatus ir teismo sprendimą pavadino „niekingu”.

Tai 2007 m. istorija, kai Mariuszas Kaminskis bandė įrodyti, kad tuometinis vicepremjeras Andrzejus Lepperis ėmė kyšius. Įtarimai nepasitvirtino, o 2015 m. Varšuvos apygardos teismas pripažino ponus Kaminskį ir Wonsiką kaltais dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais ir skyrė jiems 3,5 metų laisvės atėmimo bausmę.

Tačiau naujai išrinktas prezidentas Andžejus Duda suteikė pareigūnams malonę, o Mariuszas Kaminskis buvo paskirtas Vidaus reikalų ministerijos vadovu (M. Wonsikas vėl tapo jo pavaldiniu).

Vis dėlto, 2023 m. birželį, t. y. PiS vyriausybės laikais, Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo keletą apeliacinių skundų, panaikino sprendimą nutraukti bylą ir pripažino prezidento malonę klaidinga.

Dar neaišku, ar gruodžio 20 d. teismo sprendimas būtų buvęs įmanomas esant ankstesnei valdžiai. Tačiau jis neabejotinai atitinka bendrą tendenciją bausti atsakingus už Lenkijos „pasitraukimą iš demokratijos”.