infa.lt

„Pripratusi prie daugkartinių politinių krizių Moldova išgyvena naują nestabilumo etapą, kurio metu jos prorusiškas prezidentas Igor Dodon kariauja praktiškai su visomis šalies institucijomis“, – rašo prancūzų laikraščio Le Monde korespondentas. Kaip pasakoja autorius, nuo 2017 metų gruodžio pabaigos Dodon’as priešinasi prieš septynių ministrų, siūlomų proeuropietiško premjero Pavel Filip, paskyrimą.

Prezidento obstrukcijos fone, Konstitucinis teismas sausio 2 dieną paskelbė, jog jis pristabdo Dodono, išrinkto 2016 metų lapkritį su dideliu atotrūkiu, įgaliojimus. „Nušalinimas turi galioti rokiruotės vyriausybėje laikotarpio metu“, – pažymi leidinys.

„Dodonas kaltina – be įrodymų – paskirtus ministrus dalyvavus garsiame skandale dingus milijardui dolerių iš stambiausių šalies bankų periodu tarp 2012-2014 metų, kuris Kišiniove vadinamas „amžiaus vagyste“, – rašoma straipsnyje. Taip pa Dodonas tvirtina, jog vyriausybė nevykdo savo pažadų suformuoti labiau technokratinę vyriausybę, paskyrusi jau buvusius politikus“.

„Apžvalgininkai pažymi, jog prezidentas Dodonas -senas Vladimiro Putino gerbėjas, pradėjo savo ataką grįžęs 2017 metų gruodžio 28 dieną iš Maskvos, rašo žurnalistas. – Prezidentas ne kartą yra pasisakęs prieš proeuropietiškąją daugumą, strateginės šalies vystymosi krypties atžvilgiu, tuomet, kai santykiai Tarp Kišiniovo ir Maskvos pablogėjo“.

Kaip rašo autorius, gruodžio 18 dieną Moldova, susijusi su ES susitarimu dėl asociacijos, atšaukė savo pasiuntinį Maskvoje, kadangi Moldovos URM apkaltino Rusijos spec-tarnybas persekiojus Moldovos valdininkus jų kelionės į Rusiją metu.

„Ši įtampa, – rašo korespondentas, – nesutrukdė Dodonui pasirašyti memorandumą dėl bendradarbiavimo su Eurazijos ekonomine sąjunga, plėtojama Maskvos, ir vienpuse tvarka paprašyti stebėtojo statuso šioje organizacijoje. Tokiu būdu, jo iššūkis vyriausybei gali būti nauja, karo tarp prorusiškų ir proeuropietiškų stovyklų faze“.