Didžioji Britanija turi du variantus taip vadinamo „Brexit“ realizavimui – „švelnų“ ir „kietą“, kuris numato pasitraukimą iš Europos Sąjungos ir išėjimą iš vidinės europiečių rinkos. Britų premjerė Teresa Mei pasisakė už kietą variantą, tai yra pilną „santykių nutraukimą su ES“. Vokiečių laikraštis Sueddeutsche Zeitung sudarė sąrašą iš dešimties labiausiai erzinančių „Brexit“ pasekmių paprastiems ES ir Britanijos piliečiams.
Ir taip, pirmiausia bus įvestos vizos į Britaniją. Iki šiol, kaip pažymi leidinys, „kelionei į Angliją pakako paso, o ateityje tam, galbūt, bus reikalingas užsienio pasas, o blogiausiu atveju – netgi viza. Pilnai gali būti, jog vizų klausimą Britanijos vyriausybė spręs kiekvienai šaliai atskirai. Pavyzdžiui, Rumunijos piliečiams vizų reikės, o štai Vokietijos – ne“.
Sekančia problema gali tapti kreipimasis dėl medicininės pagalbos Britanijoje: „Tam Europos piliečiams, kurie kol kas be jokių problemų kreipiasi į anglų gydytojus, ateityje, galimai, reikės būtinąja tvarka įsigyti medicininį draudimą užsieniečiams“.
Dar viena nemalonia „Brexit“ pasekme gali tapti „pabrangęs mokslas Britanijos universitetuose, tokiuose kaip Oksfordo ar Kebmridžo. Kol kas užsieniečiai iš ES šalių moka už mokslą kur kas mažiau, nei užsieniečiai iš neeuropietiškų šalių.
Ketvirtoji pasekmė: – „prarasta galimybė ES piliečiams“ gauti darbą Britanijoje.
Taip pat, dėl Britanijos pasitraukimo iš ES Europoje gali pabrangti žuvis. Pavyzdžiui, visa silkė, atsirandanti vokiečių lėkštėse, pagaunama Britanijos 200 mylių zonoje. Taip pat tai didžiąja dalimi tinka ir skumbrei bei putassu. Be to, Londonas gali uždaryti savo 200 mylių zoną žvejams iš ES. Pasekoje tai prives prie silkių kainų augimo“.
Šeštoji problema ž jeigu Britanija pasitrauks iš ES, tai į jos (ES) sąskaitą pateks 11,5 mlrd eurų mažiau įnašų, ko pasekoje šiuos pinigus teks įnešti visoms likusioms ES šalims-dalyvėms, ir pirmiausiai, Vokietijai. Tuo pat metu, jeigu Britanija priešingai Mei ketinimams visgi liks vidinėje ES rinkoje, jau Londonas mokės už šią privilegiją“.
Septintąja pasekme gali tapti prekybinių muitų tarp ES ir Britanijos įvedimas, kad neatneš naudos nei Britanijos, nei europietiškosioms ekonomikoms.
Dar daugiau, jei anksčiau pagrindine europiečių finansine aikštele buvo Londonas, tai […] po to ja gali tapti vokiečių Frankfurtas. Pasekoje, Frankfurtas – jeigu tenai per Lamanšą plūstelės bankininkų minia – labai pabrangs: nuomojamų būstų kainos ir nekilnojamas turtas pašoks smarkiai. Analogišku atveju gali pabrangti ir telefono ryšys, juk roumingas atšauktas tik ES valstybėse.
Ir, galų gale, dešimtąja pasekme gali tapti grėsmė darbo vietoms Europoje. Kaip papildo Sueddeutsche Zeitung, Vokietija eksportuoja į Britaniją prekių beveik 98 mlrd eurų […], ir „jeigu „Brexit“ vis gi įvyks, tai eksportas, žinoma, nenutrūks. Bet va sunkumai tikrai prasidės. Egzistuoja pavojus, kad vokiečių automobilių gamintojai tieks į Anglija mažiau automobilių, o tai reiškia, jog darbo vietų taps mažiau“.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
Straipsnis-baubas. Viskas negatyvu, viskas bus blogai. Roumingas ir dabar egzistuoja, jis ES bus panaikintas tik šių metų liepą. Kodėl telefoninės paslaugos turi kilti? Vokietija automobilių neeksportuoja, jie juos gamina tiesiog JK. Prie ko čia eksportas?! Tuos automobikius gamina vietiniai aborigenai. O kas gi mes lauk tuos „gastarbaiterius”? Kas tualetus šveis? Anglijos karalienė ar lordai? O jau Oksforde ir Kembridže mokytis tai visų europiečių svajonė. Kas gali ten už mokslą 140000 sumokėti, tai 300000 „pagados nedaro”. Ir taip toliau…