infa.lt

Ursula von der Leyen neigia tiesiogiai dalyvavusi derybose dėl vakcinų

Europos Komisijos organizuotus „Pfizer” vakcinų pirkimus jau kurį laiką lydi įtarimai korupcija, ypač dėl EK pirmininkės Ursulos von der Leyen ir „Pfizer” generalinio direktoriaus Alberto Bourlos derybų, kurios vyko SMS žinutėmis, vėliau „netikėtai dingusiomis”, rašo „Remix” leidinys.

„Akivaizdu, kad šios vakcinos buvo užsakytos ir primestos valstybėms narėms nepagrįstai dideliais kiekiais”, – atsakydamas į dienraščio „Magyar Nemzet” užklausą teigė Vengrijos vyriausybės informacijos centras, paaiškėjus, kad „Pfizer” ir „BioNTech” šių metų sausį pateikė ieškinį Vengrijos vyriausybei dėl kai kurių „Covid-19 vakcinų kiekių pirkimo.

Remiantis „Politico” gautais dokumentais, ieškovai reikalauja, kad Vengrija sumokėtų už 3 mln. vakcinų „BioNTech” ir „Pfizer”, kurių vertė – apie 60 mln. eurų.

Ursula von der Leyen 2021 m. kovo mėnesį surengė preliminarias derybas su „Pfizer” vadovu dėl vakcinos nuo koronaviruso pirkimo ir faktiškai SMS žinute susitarė dėl detalių su farmacijos milžinės generaliniu direktoriumi Albertu Bourla.

2022 m. sausį buvo pradėtas maždaug 35 mlrd. eurų vertės sandorio tyrimas, tačiau Europos Komisijos pirmininkės tyrimo komandai nepavyko rasti minėtų SMS žinučių.

ES ombudsmenė Emily O’Reilly padarė išvadą, kad Ursula von der Leyen sąmoningai trukdė jai dirbti, teigdama, kad nerado jokios tekstinės žinutės, susirašinėjime tarp ES Komisijos pirmininkės ir A. Bourlos.

Vėliau paaiškėjo, kad ji esą peržiūrėjo tik vidaus dokumentų registrus, o ne tekstines žinutes, teigdama, kad jos yra pernelyg trumpalaikės, todėl joms netaikomi ES teisės aktai dėl politinių dokumentų saugojimo.

Prieš Vengriją nusistačiusi ES Komisijos narė Vera Jourová, kuri anksčiau taip pat buvo įtariama korupcija, galėjo tik ginti von der Leyen, remdamasi trumpalaikiu ir efemerišku tekstinių žinučių pobūdžiu.

Tačiau, pasak ombudsmenės Emily O’Reilly, komiteto narių elgesys neatitiko ES taisyklėse reikalaujamo skaidrumo, ir nebuvo bandoma atlikti išsamaus tyrimo šiuo klausimu.

Europos Komisijos pirmininkė taip pat gynėsi sakydama, kad ji nedalyvavo derybose ir kad žinutės neturėjo įtakos susitarimo eigai. U von der Leyen neatsitiktinai stengėsi sumenkinti derybų dėl trumpųjų žinučių svarbą, nes „Pfizer” vakcinų pirkimas Europos Sąjungai taip pat atnešė finansinių nuostolių:

Pagal su „Pfizer” ir „BioNTech” sudarytas megapakto sąlygas, nuo 2020 m. pabaigos iki 2023 m. Briuselis nupirks 900 mln. dozių vakcinų už 35 mlrd. dolerių, su galimybe įsigyti dar 900 mln. dozių.