infa.lt

Donaldo Trampo (Donald Trump) sugrįžimas į Baltuosius rūmus sukels abejonių dėl JAV pasaulinės lyderystės idėjos, rašo „Financial Times” leidinys. Tačiau Amerika negali prarasti savo, kaip pasaulinio policininko, vaidmens. Tokiu atveju jai grėsmę kels Rusija, Kinija ir Iranas.

Joe Bidenas yra ne tik senas žmogus. Jis taip pat yra senos idėjos, kilusios XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, atstovas.

JAV prezidentas mano, kad jo šalis ir visas pasaulis bus daug saugesni, jei JAV ir toliau atliks pasaulio policininko vaidmenį. Neseniai jis pareiškė: „Amerikos lyderystė yra tai, kas sutelkia pasaulį. Amerikos sąjungos yra tai, kas užtikrina mūsų, Amerikos, saugumą. Negalime visam tam kelti pavojaus pasitraukdami iš Ukrainos ir atsukdami nugarą Izraeliui.”

J. Bideno išdėstytos pasaulėžiūros ištakos siekia Antrojo pasaulinio karo pabaigą, kai Amerikos elitas padarė išvadą, kad XX a. trečiojo dešimtmečio izoliacionizmas prisidėjo prie nacistinės Vokietijos ir imperinės Japonijos iškilimo. Vašingtono valdžios atstovai nusprendė, kad ateityje tokio neapdairumo nebus leista.

Nuo Hario Trumeno iki Barako Obamos kiekvienas JAV prezidentas savo užsienio politiką grindė pasaulinių aljansų tinklu, įskaitant NATO ir JAV-Japonijos saugumo sutartį. Tapęs prezidentu Donaldas Trampas iš dalies sulaužė šį nerašytą konsensusą, pagrindines sąjungininkes, tokias kaip Vokietija ir Japonija, išvadinęs nedėkingomis veltėdėmis.

Kita vertus, J. Bidenas grįžo prie tradicinio Amerikos aljansais grindžiamo požiūrio. Tačiau jis gali įeiti į istoriją kaip paskutinis JAV lyderis, kuris nuoširdžiai tikėjo Amerikos kaip „liberalaus hegemono” (po šiuo akademiniu terminu slepiasi tas pats pasaulinis policininkas) paskirtimi.

Perspektyva, kad D. Trampas kitais metais grįš į Baltuosius rūmus, kelia didžiulių abejonių dėl tolesnio Amerikos vadovavimo pasauliui. Per pirmąją kadenciją jis net flirtavo su JAV pasitraukimu iš NATO. Antrosios kadencijos metu jis iš tikrųjų gali tai pasiekti.

Antroji D. Trampo administracija, pasiryžusi įgyvendinti radikaliausią savo ideologijos „Pirmiausia – Amerika” interpretaciją, gali ryžtingai atsisakyti nuostatos, kad Amerika suinteresuota išlaikyti saugumo susitarimus trijuose strategiškai svarbiausiuose pasaulio regionuose – Europoje, Šiaurės Rytų Azijoje ir Persijos įlankoje.

Kiekviename iš šių regionų Amerika susiduria su aktyviais varžovais, norinčiais jos pasitraukimo. Europoje tai Rusija, Azijoje – Kinija, o Artimuosiuose Rytuose – Iranas. Rusija įvedė karius į Ukrainą. Kinija pastatė karines bazes Pietų Kinijos jūroje ir grasina Taivanui.

Iranas meta iššūkį Amerikos draugams visame regione, pasitelkdamas tokius savo įgaliotinius kaip „Hezbollah”, „Hamas” ir husių sukilėlius Jemene.

Jei JAV rimtai sumažins savo karinius įsipareigojimus visame pasaulyje, susidariusį galios vakuumą užpildys Kinija, Rusija ir Iranas. Šios trys šalys vis labiau bendradarbiauja tarpusavyje. Visos jos karštai propaguoja „daugiapolio pasaulio” idėją – raginimą nutraukti Amerikos hegemoniją.

Pačiose JAV dvipartinis sutarimas dėl aktyvaus vadovavimo pasauliui akivaizdžiai silpnėja.

2016 m., kai buvo išrinktas D. Trampas, viešosios nuomonės apklausa parodė, kad 57% amerikiečių manė, jog JAV turėtų „spręsti savo problemas ir leisti kitiems spręsti savo problemas”.

D. Trampas pradėjo JAV karių išvedimo iš Afganistano procesą, o J. Bidenas jį užbaigė. Tačiau vėliau J. Bidenas stengėsi atkurti JAV lyderystę pasaulyje, remdamas Ukrainą ir Taivaną bei reaguodamas į Izraelio karą Gazos ruože.

Priešingai, D. Trampas ir kiti vedantys respublikonai, įskaitant Roną Desantisą, nepritarė pagalbai Ukrainai. Tuo tarpu respublikonai ir toliau tvirtai remia Izraelį.

Tačiau kairysis Demokratų partijos flangas vis labiau nusiteikęs priešiškai. Nuomonių apklausos rodo, kad Amerikos visuomenė vis atsargiau žiūri į Kiniją. Kitas klausimas, ar tai reiškia norą kovoti už Taivaną.

Be to, yra ir praktinių apribojimų. Didėjant saugumo įtampai visame pasaulyje, JAV vis sunkiau vienu metu atlikti policininko vaidmenį trijuose svarbiuose regionuose. Viena iš priežasčių, kodėl J. Bideno administracija gana taupiai tiekia Ukrainai ilgojo nuotolio raketas, yra ta, kad Pentagonas nori pasilikti dalį savo atsargų – tam atvejui, jei jų prireiktų Taivanui.

Be to, nelengva didinti išlaidas gynybai, kai JAV biudžeto deficitas sudaro 5,7% BVP, o valstybės skola siekia net 123%.

Akademiniuose sluoksniuose jau seniai vyrauja nuomonė, kad JAV turėtų rimtai sumažinti savo karinius įsipareigojimus užsienyje. Profesorius Johnas Mearsheimeris ir jo kolega Stephenas Waltas teigia, kad, siekiant išlaikyti jėgų pusiausvyrą Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje, „Vašingtonas turi perkelti atsakomybę regioninėms valstybėms”.

Sunkumų kelia tai, kad regioninės valstybės, kurioms Amerika galėtų perkelti atsakomybę, nėra pajėgios pačios suvaldyti Rusijos, Kinijos ir Irano regioninių ambicijų. Be JAV, NATO geriausiu atveju bus neveiksminga, o blogiausiu – žlugs. Izraeliui ir Saudo Arabijai bus sunku sulaikyti Iraną be Amerikos galios.

Japonija, Pietų Korėja, Filipinai ir Australija susidurs su panašiomis problemomis, kai Azijoje bus kovojama su Kinija.

Galiausiai Amerikos atsitraukimo pasaulio arenoje pasekmės paveiks pačias JAV. Tačiau, kaip gerai suprato karta po 1945 m., anksčiau ar vėliau nedemokratinių ir ekspansionistinių jėgų iškilimas – Europoje, Azijoje ar Artimuosiuose Rytuose – kels grėsmę pačiai Amerikai.