infa.lt

Tarptautinė mokslininkų komanda padarė išvadą, kad kūdikio sąmonė gali atsirasti dar prieš jam gimstant.

Sąmonė – tai tokia organizmo psichinio gyvenimo būsena, kai jis geba išgyventi subjektyvią patirtį reaguodamas į išorinio pasaulio įvykius, savo kūną, taip pat suvokti vykstant šiuos įvykius ir savo reakciją į juos.

Su sąmone glaudžiai susijusi savimonės sąvoka – savęs suvokimas atskirai nuo likusio pasaulio ir kitų žmonių. Manoma, kad savimonę turi ne tik žmonės, bet ir aukštesnieji primatai (šimpanzės, gorilos, orangutanai), taip pat drambliai ir delfinai.

Paprastai tariant, savimonė yra vidinis savo individualumo pojūtis, o sąmonė – gebėjimas jausti mus supantį pasaulį ir analizuoti įvykius, vykstančius organizmo viduje ir išorėje.

Sąmonės atsiradimo klausimas yra viena svarbiausių biologijos, psichologijos ir filosofijos problemų. Kaip tiksliai ir kuriame onto- ir filogenezės etape atsiranda sąmonė, nežinoma, nors šia tema yra daug įvairių teorijų.

Žmonių atveju, pagal kai kurias koncepcijas, sąmonė atsiranda praėjus keliems mėnesiams po gimimo, prieš pat vaikui sueinant metams (arba net gerokai vėliau). Kiti teigia, kad pirmieji sąmonės blykstelėjimai atsiranda netrukus po gimimo. Dar kiti mano, kad ji atsiranda dar prieš gimimą.

Monašo (Australija), Tiubingeno (Vokietija), Minesotos (JAV) ir Dublino Trejybės koledžo (Airija) universitetų neurologai ir psichologai, išanalizavę literatūrą šia tema, priėjo prie tos pačios išvados.

Išvados pateiktos „Trends in Cognitive Sciences” žurnale. Mokslininkų teigimu, yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad žmogaus sąmonė atsiranda labai anksti, dar gerokai iki gimimo.

Tai liudija dėmesio rodiklių, įvairių pojūčių informacijos integravimo, taip pat fizinių žymenų, susijusių su nuostabos emocija ir dėmesio perorientavimu, tyrimai. Apibendrindami šių darbų išvadas, mokslininkai priėjo prie savo: naujagimiai gali integruoti jutimines ir vystymosi kognityvines reakcijas į nuoseklią sąmoningą patirtį, kad suprastų kitų žmonių veiksmus ir suplanuotų savo pačių reakcijas, o tai reiškia, kad sąmonė jiems atsiranda dar iki gimimo.

Išnešioti naujagimiai yra linkę fiksuoti regėjimą ir turi daugybę reakcijų į nemalonius dirgiklius. Maži kūdikiai geba atskirti motinos balsą nuo nepažįstamo žmogaus balso, taip pat ryškias džiaugsmo ar pasibjaurėjimo veido išraiškas.

Šiais gebėjimais kūdikiai skiriasi nuo žmonių su sunkiais smegenų pažeidimais, kurie kenčia nuo vadinamojo nereaguojančio budrumo sindromo, „vegetacinės” arba postkomatozinės būsenos. Manoma, kad tokie pacientai yra iš dalies pabudę, bet nėra tikrai sąmoningi. Atrodo, kad kūdikių elgesys yra kitoks.

Tačiau tikėtina, kad sąmonė, kaip tokia, „įsijungia” ne iš karto po jos „atsiradimo”, o palaipsniui, sinapsėms jungiantis ir kuriant pažinimo modelius. Tuo pat metu į klausimus, ar kūdikio sąmonę galima vadinti daline ar visaverte ir ar vaisius sapnuoja, dar toli gražu neatsakyta.