infa.lt

Žemės ūkio korporacijos pasisavina didžiulius žemės plotus Ukrainoje, o smulkūs ūkiai baiminasi dėl savo egzistavimo, rašo vokiečių „Frankfurter Rundschau” leidinys.

Jerkitvcuose, miestelyje, esančiame už dviejų valandų kelio nuo Ukrainos sostinės Kijevo, saulė kepina laukus. Milžiniški kviečių plotai driekiasi iki horizonto, riešutmedžiai riboja siaurus kelius, tyla atrodo rami.

Pietinis ir rytinis karo prieš šalį frontai toli, nekrinta raketos ar minosvaidžių sviediniai, tačiau Rusijos agresijos karas turi pasekmių ir čia.

Tūkstančiai ir tūkstančiai hektarų žemės 2022 ir 2023 m. perėjo iš rankų į rankas. Kalifornijos Ouklendo instituto, analitinio centro, užsiimančio maisto saugumo ir žemės pasisavinimo klausimais, tyrimo „Karas ir vagystė” duomenimis, trys milijonai hektarų derlingos dirbamos žemės jau priklauso vos dešimčiai stambių žemės ūkio bendrovių.

Ouklando instituto strategijos direktorius Frédérickas Mousseau tai vadina Vakarų korporacijų vykdomu Ukrainos žemės ūkio perėmimu.

Karas Ukrainoje sukėlė pasaulinę maisto krizę

„Smulkiesiems ūkininkams gresia katastrofa”, – sako Viktoras Šeremeta. 60-metis vyras yra Ukrainos smulkiųjų ūkininkų sąjungos prezidentas, o jo vadovaujama asociacija jau seniai protestuoja prieš tai, ką jis vadina „išpardavimu abejotinais metodais”.

Jis tikriausiai ir toliau protestuotų, jei karo padėtis nedraustų protestų – ir jei V. Šeremeta nelaikytų padorumo reikalu pajungti savo interesus pergalės tikslui. „Puikiai žinau, – sako Šeremeta, – kad po karo pusė Ukrainos gali priklausyti bendrovėms, kurios sužlugdys smulkiuosius ūkininkus”.

Karas Ukrainoje tęsiasi jau beveik pusantrų metų. Sugriauti miestai ir kaimai, užminuota žemė, išdeginti miškai, pasaulinė maisto krizė, kylančios energijos kainos ir viena didžiausių dabartinių ekologinių katastrofų Europoje, kurią sukėlė Kachovkos užtvankos susprogdinimas, – tai tik kelios iš iki šiol patirtų pasekmių.

Ukraina yra Europos duonos riekė, jos 33 mln. hektarų ariamosios žemės  sudaro trečdalį visos Europos Sąjungos ariamosios žemės. Šioje žemėje užauginama 30% pasaulio kviečių.

Užsienio korporacijos naudojasi Vakarų pagalba Ukrainai

Dar prieš dabartinį karą Ukrainoje ketvirtadalis šios žemės buvo tarptautinių žemės ūkio korporacijų rankose. Dėl korumpuotų vyriausybių po suvienijimo ir skuboto privatizavimo naujoji oligarchija galėjo nusipirkti didžiulius dirbamos žemės plotus, dažnai gerokai mažesnėmis nei turėtų būti priimtinos kainomis.

Karo pradžioje apie 4,3 mln. hektarų priklausė stambioms žemės ūkio bendrovėms – nuosavybės teise arba buvo išnuomoti penki milijonai hektarų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, t. y. Krymo dydžio plotas, dėl korupcijos perėjo iš valstybės į privačią nuosavybę.

Likusius 23 mln. hektarų dirba aštuoni milijonai smulkių Ukrainos ūkininkų. 2001 m. Ukrainoje buvo paskelbtas žemės pirkimo moratoriumas, tačiau Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos plėtros banko reikalavimu 2020 m. jis buvo panaikintas.

Oaklando ataskaitoje aprašoma, kokiu mastu Vakarų pagalba buvo susieta su „struktūrinio koregavimo programa”, kuri apima griežto taupymo priemones, socialinės apsaugos tinklų mažinimą ir privatizavimą.

Tai apima ir žemės rinkos kūrimą. Pagal naująjį žemės įstatymą užsienio bendrovėms leidžiama nuomoti žemę, o Ukrainos investuotojams – pirkti didelius žemės plotus.

„Moratoriumo panaikinimas buvo sąlyga, kad Ukraina gautų paskolas. Smulkiesiems ūkininkams tai buvo katastrofa”, – sako Šeremeta.

Didžiausi žemės savininkai šiandien yra oligarchai ir įvairūs užsienio interesai. Dešimt didžiausių investuotojų į Ukrainos žemę, išskyrus vieną, yra registruoti užsienyje. Tarp jų yra korporacija „Monsanto”, chemijos bendrovė „Dupont” ir žemės ūkio bendrovė „Cargill”.

Didžiausias investuotojas yra JAV pensijų fondas NCH, turintis 450 000 hektarų nuomojamos žemės. Tačiau stambias Ukrainos bendroves, tapusias viešai prieinamomis, taip pat kontroliuoja Vakarų bankai ir investiciniai fondai.

Ouklando tyrime tarp žaidėjų minimi JAV finansinių paslaugų teikėjas „Vanguard Group”, „Kopernik Global Investors”, „NN Investment Partners Holdings”, priklausanti „Goldman Sachs”, ir „Norges Bank Investment Management”, valdanti Norvegijos valstybinį turto fondą.

Kol didžiosios žemės ūkio korporacijos savo reikalus tvarko iš saugaus atstumo, dauguma Ukrainos smulkiųjų ūkininkų atsiduria priešakinėse linijose, nesugebėdami išlaikyti ūkio, nepajėgdami įdirbti laukų – todėl dažnai yra priversti nuomoti arba parduoti savo žemę.

2022 m. gruodį ūkininkai, mokslininkai ir nevyriausybinės organizacijos paragino sustabdyti 2020 m. Žemės reformos įstatymo galiojimą ir visus karo ir pokario laikotarpio žemės rinkos sandorius.

Karas Ukrainoje didina šalies užsienio skolą

Ukrainos nacionalinė mokslų akademija pareiškė, kad šis žingsnis „užtikrins nacionalinį saugumą ir šalies teritorinio vientisumo išsaugojimą karo ir pokario metu”. Šiandien kare kovoja ir žūsta valstiečiai ir ūkininkai.

Jie prarado viską. Laisvo žemės pardavimo procesai vis labiau liberalizuojami ir reklamuojami. Tai kelia grėsmę ukrainiečių teisėms į savo žemę, už kurią jie atiduoda gyvybę”, – sakoma pranešime.

Dėl karo padaugėjo Ukrainos užsienio skola, ir dabar šalis yra trečia pagal dydį Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skolininkė. Pokario atstatymo išlaidos šiuo metu vertinamos 750 mlrd. dolerių.

Prieš karą Ukrainos žemės ūkis generavo 10% bendrojo vidaus produkto ir sudarė 41% eksporto. Žemės ūkyje dirbo 14% gyventojų. Ukrainos ūkininkų dėl karo patirta žala ir nuostoliai 2023 m. vasarį buvo įvertinti 40,2 mlrd. dolerių.

Nesaugi Ukrainos ūkininkų padėtis

Tačiau kuo ilgiau tęsiasi karas, kuo ilgiau blokuojami grūdų laivai ir kuo ilgiau vyksta kovos, dėl kurių sunku nuimti derlių, tuo sunkesnė darosi smulkiųjų ūkininkų padėtis.

Dėl nesprogusių sviedinių ir minų 400 000 hektarų dirbamos žemės tapo netinkami naudoti, o daugiau kaip 20% dirbamos žemės buvo prarasta, nes ji yra okupuotoje teritorijoje.

Prieš pat naująjį kviečių derlių Rusija taip pat nutraukė susitarimą dėl grūdų, užpuolusi Odesos miestą, iš kurio uosto išplaukia grūdų laivai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas grasina, kad laivus, plaukiojančius tam tikrose Juodosios jūros dalyse, laikys priešais, t. y. galbūt juos užpuls. Be to, teigiama, kad Rusija Juodosios jūros uostų prieigose padėjo daugiau minų.

2022 m. gruodžio duomenimis, JAV Ukrainai skyrė daugiau kaip 113 mlrd. dolerių, įskaitant 65 mlrd. dolerių karinę pagalbą. Ouklando instituto surinkti duomenys rodo, kad, priešingai nei didžiulės žemės ūkio bendrovės, smulkieji ūkininkai iki šiol gavo mažai paramos. Tačiau būtent jiems reikia paskolų, kad galėtų investuoti.

Šeremeta taip pat kovoja dėl savo ūkio išlikimo. Jo kluone yra didžiulės krūvos saulėgrąžų sėklų, kurios laukė, kol bus išvežtos. Tačiau tiekimo grandinės nutrūko, saulėgrąžų aliejaus tonos kaina krito. „Daugelis ūkininkų specializavosi eksportui, dabar jis krenta iš kojų”.

Karui tęsiantis Ukrainoje tęsiasi žemės užgrobimas

Tuo tarpu žemės užgrobimas tęsiasi. Ukrainos žemės ūkio grupė „Kernel Holding”, oficialiai įsikūrusi Liuksemburge, paskelbė apie planus padidinti savo žemės valdas nuo 506 000 hektarų iki 700 000 hektarų.

Ji yra didžiausia pasaulyje saulėgrąžų aliejaus gamintoja ir eksportuotoja bei didžiausia Ukrainos grūdų gamintoja ir eksportuotoja.

Kitos bendrovės taip pat paskelbė apie naujus žemės įsigijimus. „Kai smulkieji ūkininkai sugrįš iš fronto, supratę, kad nebeturi šansų pasipriešinti didžiosioms korporacijoms, protestas bus nebe taikus, o radikalus”, – prognozuoja Šeremeta.

Ouklando institutas rekomenduoja išnaudoti karo pabaigą žemės ūkio sektoriui pertvarkyti: jis taptų ekologiškesnis, tvaresnis, jame nedominuotų korupcija ir oligarchija.

Parama turėtų būti teikiama ūkininkams, kurie maitina šalį, o ne į eksportą orientuotoms bendrovėms.

Tačiau didžiųjų žemės ūkio bendrovių nuomos sutartys galioja 49 metus, sako Šeremeta. „Mes negalėsime jų pakeisti”.