infa.lt

Neįtikėtinas DNR duomenų saugojimo tankis įkvėpė mokslininkus sukurti technologiją, kuri į gyvų ląstelių DNR įspaudžia vaizdus ir tuo pat metu žymi juos brūkšniniais kodais, kad būtų galima lengvai rasti tolesnius duomenis. Naujasis metodas siūlo ekonomiškesnį ir efektyvesnį informacijos saugojimo būdą, praneša „New Atlas” leidinys.

Biologai jau seniai žino, kad gamta yra pranašesnė už žmones duomenų saugojimo srityje. DNR gali saugoti informaciją daug efektyviau, pavyzdžiui, viename grame medžiagos telpa iki 215 TB duomenų.

Esant tinkamoms sąlygoms, tokia saugykla gali išlikti tūkstantmečius, todėl mokslininkai bando rasti optimalius būdus duomenims DNR saugoti. Naujame tyrime Singapūro komanda pristatė technologiją, kuri veikia kaip biologinė skaitmeninės kameros versija. Ji pavadinta „BacCam”.

„Įsivaizduokite ląstelėje esančią DNR kaip neeksponuotą kino juostą. Taikydami optogenetikos metodą, galėjome išgauti „vaizdus” fiksuodami šviesos signalus ant „juostos”, – aiškina medžiagos autorius Chue Luo Po.

Vėliau vaizdai buvo žymimi naudojant brūkšninio kodavimo metodus, o saugomiems duomenims tvarkyti ir rūšiuoti buvo naudojami dirbtinio intelekto algoritmai.

Tokiu būdu „BacCam” biologinė „kamera” atspindi duomenų fiksavimo, saugojimo ir paieškos procesus.

„Sukūrėme pirmąjį „gyvą skaitmeninę kamerą”, kuri siūlo ekonomišką ir veiksmingą duomenų saugojimo būdą. Mūsų darbas gali transformuoti esamas duomenų rinkimo technologijas į biologinę struktūrą ir padės pagrindą tolesnėms įrašymo ir saugojimo naujovėms”, – apibendrino C.L. Po.