infa.lt

kadro fragmentas iš vaizdo įrašo

Žmonijos kultūros istorija neatsiejama nuo vaizduojamojo meno palikimo, liudijančio, kad absoliučiai visais, žmonių kaip gyvybės rūšies vystymosi laikais, jiems buvo svarbu įamžinti tai, ką jie matė, jautė ar laikė vertu dėmesio.

Šveicarų menininkas Fabio Comparelli socialinėje žiniasklaidoje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, pasitelkęs dirbtinį intelektą, apibendrino svarbiausius žmonijos istorijos meno akcentus.

Dirbtinis intelektas į minutės trukmės vaizdo įrašą sutalpino visą žemės meno istoriją, pademonstruodamas kaip keitėsi aplinkos ir prioritetų suvokimas gilioje senovėje ir dabartinėje istorijoje.

Žinoma, tai nėra pilna kultūros evoliucijos istorijos santrauka, tik labai atskiri jos fragmentai, ir net, galbūt, tendencingai sudėlioti, siekiant sudaryti kultūrinio nuosmukio įspūdį.

Tačiau, kai kurie kultūriniai pokyčiai šia linkme akivaizdžiai liudija, jog per pastaruosius 50 (bent jau) metų žmonija nesukūrė bent kiek žymesnių muzikos šedevrų – didžiausiose pasaulio operose grojami vis tie patys muzikos genijų kūriniai, šokamas vis tas pats baletas, o vaizduojamojo meno srityje tvyro „progresas”, įeisiantis į istoriją, kaip ryškiausias nuosmukio įrodymas.

Panašu, kad laikai, kurių metu trūko pinigų, pramogų ir technologijų, buvo kur kas palankesni pasireikšti tikriesiems kultūros genijams, dabar užgožiamiems komercine muzika, komercine architektūra, skaitmeniniu nuotraukų dėliojimo-redagavimo menu, kuriame daugiau reikalingi programų valdymo įgūdžiai nei kūryba „iš savęs”, ir pan.