infa.lt

youtube nuotr.

Italai renkasi pirmąją šalies premjerę moterį ir pirmąją kraštutinių dešiniųjų vadovaujamą vyriausybę nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Giorgia Meloni partija „Fratelli d’Italia” („Italijos broliai”) turėtų surinkti 26,4 proc. balsų, rodo pirmadienio ryto išankstiniai skaičiavimai. Ši partija sudaro plačią dešiniųjų koaliciją su Matteo Salvini vadovaujama „Lega”, Silvio Berlusconi partija „Forza Italia” ir mažesne koalicijos partnere „Noi Moderati”.

Ankstų pirmadienio rytą kreipdamasis į žiniasklaidą ir rėmėjus, Meloni sakė, kad tai buvo „daugelio pasididžiavimo ir pastangų atpirkimo naktis“, rašo CNN.

Šis aljansas, preliminariais duomenimis, turėtų surinkti 44,43 proc. balsų, t. y. pakankamai, kad gautų parlamentinę daugumą, o centro kairiųjų blokas – 26,57 proc. balsų. Pirmadienio rytą bus paskelbtos išankstinės prognozės pagal pilnus rinkimų rezultatus.

Italijos transliuotojo Rai užsakymu atlikta apklausa parodė, kad dešinioji koalicija gauna 41-45 %, o kairiųjų blokas – 25,5-29,5 %. Populistinis Penkių žvaigždučių judėjimas gauna 13,5-17,5 proc. balsų.

Paaiškėjus rezultatams, Meloni pasidžiaugė savo partijos sėkme rinkimuose ir sakė šalininkams, kad „Italija pasirinko mus, ir mes jos neišduosime”, ir tvirtino, kad jos partija valdys „visiems” ir sieks suvienyti šalį.

„Tai pergalė, kurią noriu skirti visiems, kurių jau nebėra su mumis ir kurie jos laukė šią naktį“, – sakė ji. „Nuo rytojaus turime parodyti ko esame verti.. Italai pasirinko mus, ir mes to neišduosime, kaip neišdavėme niekada iki šiol“, – sakė ji.

Agentūra „Reuters” pranešė, kad pagrindinė Italijos centro kairioji partija ankstų pirmadienio rytą pripažino pralaimėjimą.

Politinio sutarimo pasiekimas ir koalicijos įtvirtinimas gali užtrukti kelias savaites, o naujoji vyriausybė gali ateiti į valdžią tik spalio mėnesį. Tačiau šis balsavimas gali reikšti didelius politinius pokyčius svarbioje Europos šalyje, susiduriančioje su nuolatiniu ekonominiu ir politiniu nestabilumu.

Tai taip pat gali reikšti didelius pokyčius ES, nes beveik 59 mln gyventojų turinti Italija gali prisijungti prie neliberalių Lenkijos ir Vengrijos bloko, kas tikrai nepridės ES stabilumo priimant ginčytinus sprendimus.

Savo pasisakymu, kad nori „suteikti moterims, manančioms, kad abortas yra vienintelis jų pasirinkimas, teisę rinktis kitaip”, kaip rašo kairioji spauda – „ji sukėlė nerimo žmogaus teisių gynėjams”.

Pastarojo meto tendencijos, kartu su socialistų išstūmimo iš valdžios Švedijoje atveju, liudija, kad ES pribrendo permainos, kurių reikalauja bloko rinkėjai, neapsikęsdami visiškai nekompetetingo liberalių Briuselio funkcionierių valdymo, vedančio ES į subyrėjimą ir, netgi, galima prognozuoti – visišką socialinį ir finansinį bankrotą.