infa.lt

Ketvirtadienį Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba vienbalsiai iš karto padidino pagrindinę palūkanų normą 75 baziniais punktais – iki 1,25 % per metus.

Tai buvo didžiausias vienkartinis visų laikų pinigų politikos sugriežtinimas – analitikai tikėjosi, kad palūkanos padidės ne daugiau kaip 50 punktų.

Reguliatorius paskelbė, kad per artimiausius posėdžius palūkanų normos bus didinamos dar kelis kartus – taip siekiama sumažinti infliaciją, kuri rugpjūčio mėnesį euro zonoje padidėjo iki rekordinio 9,1 % lygio, nes dėl Rusijos karinės operacijos Ukrainoje pakilo energijos ir maisto kainos.

„Šiuo ryžtingu žingsniu siekiama įtvirtinti perėjimą nuo skatinamosios pinigų politikos prie tokio lygio, kuris užtikrintų, kad infliacija grįžtų prie vidutinio laikotarpio tikslo – 2 %.

Dėl tolesnio palūkanų normų didinimo bus sprendžiama kituose posėdžiuose, siekiant atvėsinti paklausą ir užkirsti kelią tolesnio tvaraus infliacijos lūkesčių augimo rizikai”, – sakė ECB vadovė Christine Lagarde pareiškime po priežiūros institucijos valdybos posėdžio.

Be to, ECB vadovybė žada reguliariai vertinti savo politiką, atsižvelgdama į naujus duomenis ir infliacijos prognozes. Kainų augimas vertinamas kaip „gerokai viršijantis” tikslą, teigiama, kad jis linkęs išlikti dabartinio lygio „ilgą laiką”.

Remiantis pirminiu Eurostato įverčiu, rugpjūčio mėn. infliacija euro zonoje siekė 9,1 % (dėl energijos ir maisto kainų infliacija atitinkamai padidėjo iki rekordinių 38,3 % ir 10,6 %).

Šis veiksnys, taip pat perteklinė paklausa „tam tikruose sektoriuose”, atsiradusi dėl būtinybės iš naujo paleisti ekonomiką po kovidinių apribojimų, ir pasiūlos suvaržymai daro spaudimą infliacijai didėti – ECB pripažįsta, kad dabartiniai rekordai taip pat nėra ribiniai, tačiau tikisi, kad šis rodiklis mažės, nes pinigų politikos priemonės bus perkeltos į euro zonos ekonomiką.

ECB padidino infliacijos prognozes: 2022 m. – iki 8,1 % (anksčiau buvo 6,8 %), 2023 m. – iki 5,5 % (3,5 %), 2024 m. – iki 2,3 % (2,1 %). Taip pat buvo padidintos bazinės infliacijos, kuri apskaičiuojama pašalinus tiesioginį energijos ir maisto kainų poveikį, įverčiai: 2022 m. – 3,9 %, 2023 m. – 3,4 %, o 2024 m. – 2,3 %.

„Rinkos rodikliai rodo, kad nors artimiausiu metu naftos kainos ir toliau mažės, dujų kainos išliks neįprastai aukšto lygio”, – konstatuoja ECB vadovė.