2022.08.21 07:30
Griūtis išgyvenama ne pasipriešinimu, bet ir ne atsiribojimu.
Ji matuojama savo delnais, jei taip galima pasakyti.
Tai reiškia, kad tu ištversi tik tiek, kiek būtent šią akimirką tu gali, o apie rytojų sužinosi rytoj.
Tu suprasi lygiai tiek, kiek tiesiog dabar leidžia tavo patirtis, o apie rytojų sužinosi rytoj.
Tu susitaikysi tik su tuo, į ką šiandien be prievartos ties savimi tu reaguoji taikiai, o apie rytojų sužinosi rytoj.
Iliuzijų strategijos, žadančios užtikrintų ir greitų pergalių galimybę, greičiausiai, iliuzijomis ir išliks, nors už jų galima kurį laiką pasislėpti, kaip ir už neegzistuojančio stabilumo šešėlio.
Dar viena iliuzija atsiranda ten, kur tu prisiplaki prie daugumos, dirbtinai atsijungdamas nuo savo minčių ir ketinimų, ir tampi dalele lygiai tokios pat išgąsdintos visumos.
Iliuzija tame, kad baimė vienija tik išoriniame lygmenyje, tačiau viduje kiekvienas išlieka su savo, nors ir kruopščiai nuslopintu, beviltiškumu…
Ir net jei šalia yra tikrai artimi žmonės, griūtį vis vien teks išmatuoti savo delnais, mielieji…
Bet tuomet kvėpuoti bus lengviau.
Pagal Lilios Grad esė, parengė ruvi.lt
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
215
– Valgysi vakarykštės sriubos?
– Valgysiu.
– Tai užeik rytoj. Dabar vakarykštės neturim.
Šiame pasaulyje nieko nėra neįmanomo – tik klausimas ar užteks drąsos.
,, Vilties, o viltis viskas, kas palaiko gyvenimą, kai nebelieka nieko.. nei tikrumo, nei jungiamojo ryšio ”
[K. Stoškus]
neturi savo minciu – desto kitu zmoniu citatas. Nebutinai jas suprasdamas. Bet,vistiek pats sau atrodo ne maziau sauniai!