infa.lt

Be bičių pagalbos žydintys augalai gali apsidulkinti patys, tačiau jau po devynių kartų jie praranda didelę dalį genetinės įvairovės. Dėl to sumažėja gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, rašo Phys.org.

Atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje mažėja laukinių bičių populiacija, mokslininkų atradimas liudija, kad laukinių augalų ir pasėlių, kurie priklauso nuo kryžminio apdulkinimo, perspektyvos yra niūrios.

JAV biologų atliktas eksperimentas parodė, kad savaime apsidulkinanti Mimulus genties augalų grupė (kempinės arba beždžionių gėlės) prarado nuo 13 % iki 24 % genetinės įvairovės, palyginti su kita grupe, kurią apdulkino kamanės.

„Nustatėme, kad per labai trumpą laiką augalų, kurie buvo priversti apsidulkinti patys, genomas patyrė rimtų pasekmių”, – sakė projekto mokslinis vadovas Jeremiah Bushas iš Vašingtono valstybinio universiteto.

Vabzdžiai, kurie tarpininkauja kryžminiam apdulkinimui, patys savaime yra svarbūs biologinei įvairovei, tačiau Bušo komandos tyrimai rodo, kad jų populiacijos mažėjimas taip pat turi pražūtingą poveikį augalams. Ir tai vyksta labai greitai – ne per tūkstančius, o per dešimtis kartų.

Biologai jau anksčiau žinojo, kad priverstinis apsidulkinimas susilpnina augalo gebėjimą išgyventi, tačiau tiksliai nežinojo, kaip tai veikia genetiškai ir kaip greitai šis procesas vystosi.

Savaime apsidulkinančių augalų genetinės įvairovės mažėjimą galima paaiškinti prisitaikymu. Tokiose populiacijose pageidaujamas genotipas plinta kartu su visomis mutacijomis. „Genetinio autostopo” reiškinys yra daug mažiau pastebimas, kai bitės ir kiti vabzdžiai apdulkina gėles.

Bičių populiacijos visame pasaulyje mažėja grėsmingu greičiu, o tai gali turėti toli siekiančių pasekmių žmonijai. Argentinos biologai apskaičiavo, kad nuo 1990-ųjų mokslininkai nebeatlieka iki 25 % mokslui žinomų bičių rūšių stebėsenos, nors atsirado daugiau informacijos ir stebėsenos priemonių.