infa.lt

Didžioji dalis žmonių vartojamo vandens, gaunama iš vandens šulinių-gręžinių -ir  beveik pusė to, kas reikalinga žemės ūkio reikmėms, taip pat. Tačiau pasauliniu mastu yra atliekama labai mažai tyrimų apie požeminio vandens būklę.

Amerikos aplinkosaugininkai užpildė šią spragą, analizuodami maždaug 39 milijonų vandens gręžinių visame pasaulyje statybų duomenis. Jų išvados neramina – prieiti prie geriamojo vandens bus sunkiau, planeta neturi galimybių papildyti jo atsargų tokiais tempais, kokiais jis suvartojamas.

Siekiant patenkinti žmonijos geriamojo vandens poreikius, nepaprastai svarbu užtikrinti šulinių ir gręžinių saugumą. Jungtinių Valstijų mokslininkai žurnale „Science“ paskelbė beveik 39 milijonų vandens gręžinių 40 pasaulio šalių tyrimo rezultatus ir įsitikino valstybių pažeidžiamumu, kylant švaraus vandens atsargų sumažėjimo grėsmei, rašo Phys. org.

Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje aplinkosaugininkai priėjo nerimą keliančios išvados – iki 20% planetos šulinių yra ne daugiau kaip 5 metrų gylyje žemiau gruntinio vandens lygio. Tai reiškia, kad artimiausiais dešimtmečiais jiems gresia išdžiūvimas.

Tuo pačiu naujų gręžinių statytojai neatsižvelgia į sumažėjusį požeminio vandens lygį, todėl gilesnių gręžinių negręžia. Tyrėjai mano, kad dėl šios praktikos nauji šuliniai išdžius taip pat greitai, kaip ir seni.

Priežastis, kodėl vandens atsargos vandeningame sluoksnyje nėra papildomos, yra ta, kad žmonės jį sunaudoja greičiau, nei gamta gali jį papildyti.

Be to, vandens suvartojimą padidina dažnesnės sausros dėl visuotinio atšilimo. Jei nieko nebus padaryta, rašo mokslininkai, galimybė laisvai gauti gėlo vandens netrukus gali tapti turtingųjų privilegija.