infa.lt

Nobelio taikos premijos įteikimas naujai išrinktam prezidentui Barakui Obamai atrodė visiškas premijos prestižo sumenkinimas. Bet panašu, kad didžiausios linksmybės dar priešakyje, rašo Americanthinker portalas.

Judėjimas „Juodųjų gyvybės svarbios“ (Black Lives Matter) buvo nominuotas 2021 m. Nobelio taikos premijai už tai, kad jų raginimas sisteminiams pokyčiams pasklido po pasaulį.

Savo nominacijos dokumentuose norvegų įstatymų leidėjas Petteris Eide’as nurodė, kad judėjimas privertė valstybes, esančias už JAV ribų, kovoti su rasizmu savo visuomenėje.

„Manau, kad vienas pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduriame ne tik Amerikoje, bet ir Europoje bei Azijoje, yra nelygybe grįsto konflikto eskalavimas. „Black Livеs Mаttеr“ tapo labai svarbiu judėjimu visame pasaulyje kovojant su rasine neteisybe. Jiems nepaprastai sekėsi didinti sąmoningumą visame pasaulyje dėl rasinio neteisingumo “, – sakė Eide.

Grupuotė, kuriai vadovavo „specialiai apmokyti marksistai“, kurie iš tikrųjų mokėsi ir praleido laiką su Hugo Chavezu Venesueloje. Žmonės, kurie naktį po nakties rengė riaušes ir apiplėšimus, pareikalavusių mažiausiai 25 gyvybių ir padarė 2 milijardų dolerių žalą. Raudonosios gvardijos stiliaus groteskiškos scenos, pavyzdžiui, priversti restorano svečius palaikyti savo ideologiją, žeminti ir įžeidinėti žmones. Visa tai kažkokiu būdu buvo įvertinta aukščiausiu apdovanojimu už taiką.

Visuotinai pripažintas taikos standartas buvo 1964 m., kai Martinas Liuteris Kingas jaunesnysis buvo apdovanotas ta pačia premija už tai, kad kvietė žmones vertinti pagal veiksmus veiksmais ir vidinį nusiteikimą, o ne pagal odos spalvą, raginantį priešintis smurtui nesmurtiniu pasipriešinimu. Tačiau, panašu, kad šis požiūris šiai Norvegijos grupei nebėra įdomus. Ir įtraukti Martiną Liuterį Kingą į tą pačią lygą su BLM jiems jau nepadoru.

Kandidatu į Taikos premiją iškėlęs BLM norvegų politologas vienu iš savo atrankos kriterijų įvardijo BLM gebėjimą mobilizuotis. Tačiau tai atrodo gana juokinga priežastis, turint omenyje tai, kad tiek kairiųjų paprasčiausiai norėjo nuversti D.Trampą.

Nuo to laiko BLM peraugo į tai, kas tapo vadinama įmonių prievartavimu, ir sugebėjo savo partinę marksistinio identiteto politiką įdiegti į kiekvieną korporacijų posėdžių salę Amerikoje. Visa tai niekaip neliudija nei moralės, nei, tiksliau, taikos. BLM niekada nebus patenkintas, nesvarbu, kiek turi rėmėjų ir kiek pergalių iškovoja, kiekviena iškovota pergalė kelia dar daugiau reikalavimų, kol jų valia bus pasiekta absoliuti valdžia. Ar tai atrodo panašu į taiką?

Visa tai pabrėžia, kaip žemai smuko Nobelio taikos premija. Žinoma, šis BLM nominuojantis norvegų socialistų klounas tikriausiai neįsivaizduoja, kas vyksta Amerikoje, turint omenyje tai, kad jis gyvena Norvegijoje, susitinka su vietos aktyvistais ir skaito tik kairiųjų spaudą. Jo pasiūlymo idiotizmas pranoksta norvegų, iš anksto skyrusių Barackui Obamai Nobelio premiją vien už tai, kad yra juodaodis ir buvo išrinktas prezidentu, idiotizmą.

Abiem atvejais, panašu, kad Nobelio komitetas mėgaujasi bet kuo, galinčiu diktuoti kairiųjų idėjas, prilygindamas tokį diktatą „taikai“. Kokiu būdu kurstomi neramumai išrodo kaip taika? Norėčiau manyti, kad ši nominacija niekur nenuves, tačiau, atsižvelgiant į esamą situaciją, visko gali būti.