infa.lt

Žmonės dažnai painioja šias rytų šalių islamo religijos atstovių aprangos detalių sąvokas: parandža, hidžabas, nikabas, burka, čadra. Šioje temoje yra kalbama apie hidžabą (dengiantį kūną nuo galvos iki kojų) ir jo atsiradimo istoriją (vieną iš versijų).

Hidžabas kilo iš deives Astartės kulto senovės Mesopotamijoje.

Kūniškos meilės deivės garbei visos be išimties moterys kartą metuose turėjo užsiimti prostitucija šventuosiuose miškuose, supančiuose deivės šventyklas.

Kad išvengtų būti atpažintomis, aukštuomenės moterys užsidengdavo vualiu pilnai, nuo galvos iki kojų. Tai buvo, tam tikra prasme, privatumo apsaugos priemonė visiškai nesusijusi su religiniais reikalavimais. Vėliau įstatyta į privalomos aprangos musulmonų moterims rėmus.

Reikėtų turėti omenyje, kad Mustafa Kemalis, žinomas kaip Atatiurkas (nacijos tėvas) ir pirmasis Turkijos prezidentas nuo 1923 iki 1938 metų, atrado savotišką būdą panaikinti šią religinę prievolę moterims ir užkimšti burnas islamo fundamentalistams, reikalavusiems, kad moterys-musulmonės nešiotų visą kūną, iki pat viršugalvio, dengiančius drabužius.

Atatiurkas pabaigė parandžos (hidžabo, nikabo, čadros) erą Turkijoje, išleidęs paprastą įstatymą turėjusį žaibišką efektą: – visos Turkijos moterys turi teisę rengtis taip, kaip mano esant joms reikalinga. Tačiau prostitutėms vienas šio įstatymo straipsnių uždėjo prievolę dėvėti hidžabą.

Jau nuo sekančios dienos po įstatymo įsigaliojimo (pasak internete plintančios versijos), moterų dėvinčių hidžabą Turkijoje niekas nebematė.

„Kai Judas ją pamatė, jis palaikė ją pasileidusia moterimi, nes ji buvo užsidengusi veidą..[Pradžios knyga, Pr 38]“