infa.lt

Nestabili išorės aplinka, ekonomikos smukimas, mažesnė užsienio ir vidaus paklausa – tokį šiandien pavasario ekonominės raidos scenarijų pristatė Finansų ministerijos makroekonomikos ekspertai.    

„Šimtmetį nematyto masto COVID-19 viruso sukelta pandemija verčia pasaulio valstybes imtis precendento neturinčių priemonių jo plitimui sustabdyti. Suprasdami su kokiais iššūkiais susiduria Lietuvos ir Europos ekonomikos, parengėme ekonominių ir finansinių priemonių planą, kuris pirmiausia skirtas gyventojų sveikatos saugumo užtikrinimui, pagalbai smulkiam ir vidutiniam verslui, darbuotojų užimtumo ir ekonomikos skatinimui.

Tam numatėme 2,5 mlrd. eurų, kuriuos nukreipsime visuomenės sveikatos sistemai, verslo skatinimui ir darbo vietų bei gyventojų pajamų išsaugojimui“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Laikantis prielaidos, kad per pirmąjį šių metų pusmetį COVID-19 viruso protrūkis bus suvaldytas, o nuo antros metų pusės ekonomika laipsniškai ims atsigauti, preliminariai numatome, kad 2020 metų Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trauksis 1,3 procento. Vertinimas pateiktas, įvertinus Vyriausybės 2020 m. kovo 16 d. patvirtiną ekonomikos skatinimo planą, kuris turėtų amortizuoti COVID-19 krizės sukeltas neigiamas pasekmes šalies ekonomikai.

Išorės aplinka vidutiniu laikotarpiu išliks nestabili, o globalios ekonomikos augimo perspektyvos trapios. Kadangi COVID-19 viruso plėtra pasaulyje nėra suvaldyta, o šiuo metu jo plitimo židinys yra Europa, egzistuoja rizika, kad išorės aplinka gali būti blogesnė nei numatyta baziniame scenarijuje. Todėl Lietuvos BVP 2020 metais gali smukti ir 2,8 proc.

Taip pat sutrikusios tiekimo grandinės lems gamybos mažėjimą, o sumažėjusi užsienio paklausa neigiamai veiks eksportuojančias įmones. Be to, mažesnė vidaus paklausa pasijaus paslaugų ir prekybos sektoriuose. Kelionių, apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio pramogų, grožio ir kitas paslaugas teikiantis verslas ir prekybos sektoriai pirmieji pajaus neigiamą poveikį, gamybos sektorius taip pat susidurs su sunkumais.

Šiemet neigiamą poveikį darbo rinkai dėl COVID-19 viruso plitimo ir priemonių, kurių imtasi jam stabdyti (kovo viduryje įvesto karantino ir parduotuvių veiklos bei paslaugų teikimo vartotojams ribojimo) turės ekonominio aktyvumo sumažėjimas. Jį švelnins Vyriausybės numatytos ekonomikos skatinimo priemonės, kurių dalis skiriama išsaugoti gyventojų darbo vietas ir pajamas.

Šalyje nedarbo lygis laikinai išaugs, jis sudarys 8,1 proc. Užimtų gyventojų skaičius sumažės 2 proc., o užimtumas labiausiai bus paveiktas šalies paslaugų sektoriuje. Ateinančiais metais atsigavus ekonominiam aktyvumui užimtų gyventojų skaičius padidės 0,6 proc., nedarbo lygis sumažės iki 7,3 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais nedarbo lygis nuosaikiai mažės ir laikotarpio pabaigoje sudarys 6,6 proc. Vidutinio laikotarpio pabaigoje darbo jėgos pasiūlą ribos gilėjanti visuomenės senėjimo problema, todėl užimtumo augimo nesitikima.

COVID-19 viruso sukeltas ekonominis šokas 2020 metais pakoreguos pastaruoju metu susiformavusias darbo užmokesčio (DU) pokyčio tendencijas. Šiemet DU labiausiai augs viešajame sektoriuje, o privačiajame sektoriuje labiau padidėjus nedarbo lygiui atlyginimų augimas sparčiai lėtės.

Darbo pajamų mažėjimo 2020 metais tendencijas prislopins Vyriausybės numatytos ekonomikos skatinimo priemonės. Šiemet DU galėtų augti 5,6 proc., tačiau DU augimo lėtėjimo tendencijos užsitęs. 2021 metais  DU šalyje augs lėčiau nei šiemet – 3,9 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui, DU augimo tempas šalyje palaipsniui spartės, tačiau bus lėtesnis nei stebėtas pastaraisiais metais ir išliks artimas 5 proc.

Kainos šalyje vidutiniu laikotarpiu augs nuosaikiai. Vidutinis metinis kainų pokytis šalyje kasmet vidutiniškai sieks apie 2 proc. DU didėjant sparčiau nei infliacijai, gyventojų perkamoji galia augs visą vidutinį laikotarpį. Ją stiprins toliau mažėsiantis darbo jėgos apmokestinimas. Tačiau COVID-19 viruso sukeltas ekonominis šokas, blėstantys pastaruoju metu vyravę optimistiniai vartotojų lūkesčiai, mažėjantis užimtumas ir gyventojų skaičius sąlygos lėčiau augančias namų ūkių vartojimo išlaidas.

Scenarijuje numatoma, kad namų ūkių vartojimo išlaidų augimas sulėtės nuo 3,2 proc. (2019 m.) iki 1 proc. (2020 m.).  Vidutiniu laikotarpiu kasmet namų ūkių vartojimo išlaidos galėtų augti po 2,9 proc.

Nestabili išorės aplinka ir prastėjantys verslo lūkesčiai slopins investicijų plėtrą. Išlaidų pagrindinio fiksuoto kapitalo formavimui augimas gali sulėtėti nuo 7,4 proc. (2019 m.) iki 1 proc. (2020 m.). Scenarijus parengtas darant prielaidą, kad siekdami optimizuoti pelnus vidutiniu laikotarpiu Lietuvos verslininkai turėtų tęsti investicijas į veiklos automatizavimą, technologinį atsinaujinimą, inovacijas ir kitas veiklos efektyvumą ir darbo našumą didinančias priemones, todėl išlaidos pagrindinio fiksuoto kapitalo formavimui 2021–2023 metais turėtų augti apie 3,7 proc. vidutiniškai per metus.

Visą ekonominės raidos scenarijų rasite čia.

Papildoma:

Finansų ministerijos pavasario ekonominės raidos scenarijus sudarytas išskirtinio neapibrėžtumo sąlygomis. COVID-19 viruso protrūkis, prasidėjęs 2019 metų pabaigoje Kinijoje išplito po visus pasaulio žemynus, o jo plitimo židiniu scenarijaus sudarymo metu Pasaulio sveikatos organizacija įvardino Europą. Siekiant suvaldyti viruso plitimą daugelis Europos Sąjungos (ES) valstybių imasi precedento neturinčių (karantinas šalies mastu, sienų uždarymas) priemonių, turinčių didelę neigiamą įtaką ekonomikai.

Neigiamos įtakos mastas priklausys nuo to, kaip ilgai truks viruso plitimas ir kokių veiksmų bus imtasi siekiant amortizuoti COVID-19 viruso protrūkio ir jo suvaldymui taikomų priemonių sukeltą paklausos ir pasiūlos šoką ekonomikai.

Vertindami mūsų makroekonominius rodiklius, atsižvelgiame į naujausias ES ir tarptautinių finansinių institucijų vertinimus dėl prastėjančių artimiausio laikotarpio ekonomikos augimo perspektyvų bei kitų ES šalių narių informaciją dėl poveikio ekonomikai masto.