infa.lt

Įtaisas leido pacientei pamatyti pasaulį kaip paveikslą iš šviečiančių taškų. Skiriamoji geba buvo nedidelė, tačiau to pakako skirti raides ir žmones. Po pirmosios pacientės bioninę akį gaus dar penki aklumą patiriantys savanoriai.

Bernardeta Gomez neteko regos prieš 16 metų. Tačiau naujos technologijos grąžino jai galimybę matyti – bent jau laikinai. Moteris, kurios istoriją pasakoja „MIT Technology Review“, tapo eksperimento, skirto sukurti bioninę akį, dalyve.

Neįprastą įrenginį sukūrė ispanų neuroinžinierius Eduardo Fernandezas, Miguelio Fernandezo universiteto darbuotojas. Jį sudaro kelios dalys.

Pirmoji – tai akiniai su kamera. Iš jų gaunami signalai patenka į kompiuterį, kur jie paverčiami elektros impulsais ir perduodami kabeliu į specialų prievadą. Prievadas yra įterptas į kaukolės galinę dalį ir sąveikauja su implantu galvos smegenų regos žievėje.

Tokiu būdu bioninė akis leidžia neregiams žmonėms pamatyti, apeinant jų pačių akis.

Bernardeta Gomez šešis mėnesius bandė įrenginį. Šiuo laikotarpiu ji keturis kartus per savaitę lankėsi laboratorijoje, kad įvertintų savo regėjimo kokybę ir bendrą savijautą.

Anot Bernardetos, ji pasaulį išvydo mažos skiriamosios gebos, šviečiančių taškų pavidalu. Tačiau to pakako norint atpažinti raides ir žmones, taip pat žaisti paprastą kompiuterinį žaidimą, primenantį „Pac-Man“.

Pasibaigus eksperimentui, Fernandezo komandos tyrėjai pašalino implantą iš Bernardetos smegenų. Dabar jie laukia ambicingesnių bandymų.

Pavyzdžiui, reikia išbandyti technologijas, kurios padės išvengti implantų suirimo organizme. Ateinančiais metais „bionines akis“ gaus dar penkis žmones, kenčiantys nuo regėjimo praradimo.