infa.lt

Seimo narys Mykolas Majauskas teikia Pranešėjų apsaugos įstatymo pataisą, nustatančią, kad asmeniui, teisėsaugos institucijoms pateikusiam vertingos informacijos apie organizacijų vykdomus nusikaltimus, būtų mokamas ne mažesnis kaip 1 procento atlyginimas nuo atsiradusios ar galėjusios atsirasti žalos. Pataisa siekiama paskatinti naudingos informacijos apie vykdomas nusikalstamas veikas turinčius piliečius kreiptis į kompetentingas institucijas ir taip apsaugoti valstybę nuo patiriamos žalos.

Laiku pateikta patikima informacija yra kritiškai svarbi siekiant išaiškinti valstybei ir viešajam interesui daromą žalą. Dažnai svarbi informacija prieinama tik asmenims, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiems su organizacija, kurioje galimai buvo padarytas nusikaltimas. Tačiau neretai įmonių ar valstybinių institucijų darbuotojai vengia suteikti teisėsaugai vertingą informaciją nerimaudami, kad tokie veiksmai gali užtraukti vadovų nemalonę, turėti neigiamos įtakos jų ir jų artimųjų darbo santykiams ar kelti grėsmę karjeros perspektyvoms.

„Iš viešai prieinamos informacijos yra žinoma, kad kompanijos „Grigeo“ ilgus metus vykdyta aplinkosaugos reikalavimų neatitinkanti veikla, galimai sukėlusi stambaus masto žalą valstybei, buvo atskleista gavus būtent vidinės informacijos. Akivaizdu, kad tokių ir panašių veikų užkardymas ir prevencija yra visos valstybės interesas, tačiau jo gynimas neprivalo remtis vien tik padėtimi rizikuojančių piliečių geranoriškumu. Tokie ir panašūs veiksmai turėtų būti įvertinti skiriant ir atitinkamą finansinį atlygį“, – pažymi M. Majauskas.

Šiuo metu atlygį už vertingą informaciją apie nusižengimus nustato Pranešėjų apsaugos įstatymas, tačiau nustatant tikslų atlyginimo dydį, remiamasi abstrakčiais protingumo ir proporcingumo principais. Teikdamas pataisą, Seimo narys siūlo remtis patirtimi užsienio šalių, kuriose susiformavusi praktika atlyginimui skirti konkretų procentą nuo išieškotos baudos/žalos dydžio.

Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose veikia keturios pranešėjų skatinimo programos, pagal vieną kurių apie pažeidimą pranešęs asmuo gali tikėtis nuo 10 iki 30 procentų atlygio, jei nubaustam subjektui skirtos piniginės sankcijos viršijo 1 milijoną dolerių.

O Lietuvoje atlygis pranešėjams mokamas iš Generalinei prokuratūrai atitinkamais metais valstybės biudžete patvirtintų asignavimų ir yra tiesiogiai nesusietas su baudos už padarytą nusikaltimą dydžiu, vadinasi, gali būti  pernelyg mažas ir nemotyvuojantis.

„Minimalaus atlygio už vertingą informaciją nustatymas taptų svarbia paskata informacijos apie daromus nusižengimus turintiems, bet ja pasidalinti nedrįstantiems asmenims. Taip pat tai būtų efektyvi prevencinė priemonė pažeidimus darantiems asmenims. Tokie asmenys žinotų, kad egzistuojant reikšmingo atlygio galimybei, žmonės nebijos kreiptis į teisėsaugą dėl galimai padarytos žalos valstybei“, – teigia parlamentaras.

Parlamentaro M. Majausko inicijuotą įstatymo projektą pasirašė Seimo nariai Simonas Gentvilas, Gintaras Vaičekauskas, Algirdas Butkevičius, Vytautas Kamblevičius, Andrius Palionis, Ingrida Šimonytė, Gediminas Vasiliauskas, Povilas Urbšys, Kęstutis Smirnovas, Paulė Kuzmickienė, Monika Navickienė, Dainius Kreivys, Paulius Saudargas, Aistė Gedvilienė, Andrius Kupčinskas.

infa.lt replika:

Skundikas turėtų būti skatinamas skųsti pinigine paskata, o ne pilietiniais sąžiningo žmogaus motyvais, mat pastarieji gali būti nepakankamai motyvuojantys šioje visuotinio išlaisvėjimo šalyje.