infa.lt

video stop kadras

Vidaus reikalų ministras Martas Helme „Iltaleht“ sakė, kad Estijos vyriausybė pradėjo rengti gynybos planą tuo atveju, jei NATO negalėtų apsaugoti Baltijos šalių. Anot Helmės, su latviais ir lietuviais rengiamas nenumatytų atvejų planas, rašo err.ee.

Pasak Helme, nenumatytų atvejų planas yra būtinas, nes vyriausybė negali tikėtis, kad NATO visomis aplinkybėmis užtikrins Estijos teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę.

„Aš nenoriu sakyti, kad Macronas sako šimtaprocentinę tiesą sakydamas, kad NATO yra mirusi nuo smegenų, tačiau akivaizdu, kad NATO turi problemą”, – laikraščiui sakė Helme.

Helme teigia, jog Estijos pozicijos šiuo metu ruošiamos gruodžio mėnesį Londone vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. „Tuo pačiu mes dirbame ir prie B plano, ką Estija ir kitos Baltijos šalys darys, jei Macrono žodžiai pasitvirtins“, – teigė Helme.

Anot Helme, Estijos B planas rengiamas kartu su Latvija ir Lietuva. „Mes tiksliai nežinome, ką ketina daryti amerikiečiai. Mūsų ministrai neseniai buvo JAV, kuri visada kalba apie Kiniją. Labai mažai kas laiko Rusiją rimta tema”, – pažymėjo Helme.

Helme užsimena, jog nerimą kelia tai, kas vyksta Viduriniuose Rytuose: amerikiečiai pamažu išvyksta, o Rusija ir Turkija užtvirtina savo draugystę.

„Mes nerimaujame dėl Rusijos. Vyriausybės posėdyje sakiau, kad turime padaryti viską, kad išsiaiškintume, ką ketina daryti „didieji vyrukai”. Aš turiu omenyje ne tik JAV bet ir Britaniją”, – sakė Helme.

Mus jaudina, kas įvyks su Baltijos šalių saugumu po „Brexit“ ir tai, kas nutiks Vokietijoje pasibaigus A. Merkel kadencijai. „Niekas nežino, kiek Merkel pabaiga pakeis Vokietijos užsienio politiką“, – pažymėjo Helme.

EKRE prezidentas taip pat nėra tikras dėl prancūzų. „Ar prancūzai nori atšildyti santykius su rusais? Niekas neaišku”, – sakė Helme.

„Niekas nežino, kas nutiks toliau. Štai kodėl mums reikia B plano, tačiau tai nereiškia, jog mes manome, kad Rusija įsiverš į Estiją”, – teigė Helme.

Anot Helme, planas „B” vaidina savo vaidmenį ir Suomijoje. „Manau, jog Suomija yra suinteresuota turėti nepriklausomą Estiją pietiniame Suomijos įlankos krante, o ne dar kartą Rusijos imperiją“, – sakė jis.

Helme pažymėjo, jog, jo nuomone, Rusija visada kėlė grėsmę Estijai ir išliks tokia ir ateityje. „Grėsmė priklauso nuo to, kas yra valdžioje Rusijoje.

Yra dvi pusės: jei Rusijoje yra diktatūra ir griežta valdžia, tai reiškia karinę grėsmę Estijai. Esant demokratinei vyriausybei Rusijoje ir beviziui režimui tarp Europos Sąjungos ir Rusijos, – kyla kitokio pobūdžio pavojus, kad rusai apgyvendins Estiją. Mūsų santykiai su Rusija visada bus komplikuoti “, – sakė A. Helme.

Anot Helme, Estija taip pat negali pasikliauti Europos Sąjunga, nes Europos Sąjunga nėra „galios centras“ pasaulyje, o ateityje Europos Sąjungos įtaka dar labiau sumažės.

Helme mano, kad NATO gali išbristi iš krizės, tačiau aljansu negalima pasikliauti pilnai, todėl reikia sudaryti kitus planus. Kartu jis pažymėjo, kad ir toliau rems NATO. „Mes norime, kad NATO būtų stipri“, – sakė jis.

„Iltalehti“ straipsnyje pažymėta, kad nė vienas vadovaujantis Estijos vyriausybės politikas anksčiau nebuvo viešai sakęs, kad Estijos vyriausybė parengs B planą tam atvejui, jei 5 -ojo NATO straipsnio saugumo garantijos neapsaugotų Estijos šalies užpuolimo atveju.

Eesmaa: iš aukščiausiojo lygio susitikimo mes tikimės daug

Riigikogu užsienio reikalų komiteto pirmininkas Enn Eesmaa (centro partija) teigė, kad stebėtinai mažai kalbama apie NATO krizę, atsižvelgiant į tai, kad būtent NATO didžiąja dalimi garantuoja Estijos saugumą.

„Didžioji dauguma politikų, valstybių ir tautų dabar pabrėžia vienybę ir ryžtingus veiksmus kuriant ir tobulinant NATO.

Mes laukiame artėjančio Londono viršūnių susitikimo “, – pažymėjo Eesmaa savo komentare ERR.

Pasak Eesmaa, turi būti padaryta viskas, kad nereikėtų kurti plano „B“.

„Taip aš parašiau originalų šios dienos Koalicijos susitarimo užsienio reikalams ir saugumo klausimais skyriaus tekstą, kuris buvo vienbalsiai patvirtintas ir priimtas kaip galutinio teksto pagrindas“, – pažymėjo Eesmaa.

Anneli Ott, Seimo Nacionalinio gynybos komiteto narė, kuri taip pat yra Centro partijos narė, teigė esanti įsitikinusi, kad ne tik vidaus gynybos pajėgumų stiprinimas, bet ir indėlis į sąjungininkų santykius NATO yra Estijos nepriklausomybės garantija.

„Aš sutinku su ministru pirmininku Jüri Ratas, kad Estija turi tik vieną planą ir kad santykiai su NATO išlieka stiprūs. Vietoj to turime sutelkti dėmesį į visapusišką bendradarbiavimą ir palaikymą Aljanso nariams skirtingais lygmenimis”, – pažymėjo Ott.

Oti sakė, kad gynybos išlaidos kitų metų valstybės biudžete padidės iki 615 milijonų eurų ir išliks mažiausiai 2 procentai BVP. Beveik 10 milijonų iš jų reikės sąjungininkams priimti.

Seeder: Estija neieško alternatyvos NATO

Pasak Tėvynės partijos pirmininko Heliro-Valdoro Seederio, NATO neišgyvena krizės ir Estija neieško NATO alternatyvos.

„NATO, kaip organizaciją, patvirtina sąjungininkų pajėgų buvimas Estijoje.

Mes vertiname papildomą regioninio saugumo bendradarbiavimą, tačiau jis ne pakeičia, o stiprina ir papildo mūsų aljansą su NATO”, – sakė Seederis.

Anot Seederio, Helme pareiškimas užgožia platesnį vaizdą.

„NATO kaip organizacija veikia. Kai kurių politikų kritika NATO atžvilgiu nedaro reikšmingos įtakos ir yra tokia pat trumparegiška kaip buvo ir atskirų Estijos politikų kritika, kai Tėvynės partija ir gynybos ministras Reinsalu paragino NATO kariuomenę užtikrinti mūsų saugumą Estijoje. NATO rytinio sparno nepriklausomybė ir suverenumas “, – pasakė Seederis.

Pasak 15 min ir delfi portalų, užgriuvus kritikai, Estijos VRM ministras Martas Helme pareiškė niekada nesakęs, kad šalies vyriausybė drauge su kaimynėmis pradėjo ieškoti alternatyvos NATO. o jei žurnalistas taip suprato jo žodžius, tai suprato neteisingai.