infa.lt

Kosmologas Jamesas Peeblesas, šiais metais gavęs Nobelio fizikos premiją už „indėlį į visatos evoliucijos supratimą“, nekenčia termino „Didžiojo sprogimo teorija“. Tačiau ir toliau juo naudojasi.

Didžiojo sprogimo teorija yra įtikinamiausia ir populiariausia prielaida apie Visatos kilmę, tačiau tai nereiškia, kad ji yra teisinga. James Peebles, pasidalinęs šių metų Nobelio fizikos premiją su egzoplanetų atradėjais Michel Mayor ir Didier Queloz, tampa niūrus niurzglys, kai kalbama apie ankstyvosios Visatos teorijas.

Jis tvirtina, kad įvykiai, įvykę iki Didžiojo sprogimo ir po jo, vis dar nežinomi, ir jis būtų labai dėkingas kolegoms, jei jie nustotų vadinti juos šia fraze, rašo Phys.org.

Šią savaitę Švedijos ambasadoje vykusiame renginyje fizikas-teoretikas sakė: „Pirmas dalykas, kurį reikėtų suprasti apie mano tyrimų sritį yra tas, kad terminas „Didžiojo sprogimo teorija“ yra nenaudotinas. Tai nurodo įvykius ir poziciją, kurie klaidina“. Iš tikrųjų nėra tikrų sprogimo įrodymų.

Tuo pat metu Nobelio premijos laureatas neturi savo, labiau pagrįstos teorijos. Jis nemano, kad vietoj Didžiojo sprogimo nutiko kažkas kita, jis tiesiog mano, jog žinių spragų užpildymas terminais, kurie tik atrodo kaip faktai, – bloga strategija.

Tai taikoma visoms sritims, kuriose mums tiesiog nepakanka eksperimentinių duomenų, kad būtų galima padaryti mokslinę išvadą.

Tiesa yra ta, sako Peeblesas, kad niekas nežino, kaip atsirado Visata. Didžiojo sprogimo teorija yra tiesiog logiškiausia. Tačiau, neturint to, ką galima būtų stebėti ir analizuoti – išskyrus kosmologinius vaiduoklius senovės atomų pavidalu – mes negalime būti ja tikri.

„Tai puiki teorija“, – pripažino jis. – Daugelis žmonių mano, kad ji tokia graži, nes ji yra tikra. Tačiau įrodymų yra labai mažai … Aš seniai pasidaviau, naudoju [terminą] Didysis sprogimas, bet man jis nepatinka. “