infa.lt

Makedonijos pavadinimo keitimo priešininkai džiūgauja | AP

„Makedonija sekmadienį atsidūrė politinėje krizėje, kai referendumui dėl sandėrio, kuris atblokuotų stojimo į NATO ir ES galimybę, gerokai pritrūko reikiamo balsuojančių skaičiaus. Pasekoje didėja galimybė to, jog ši Balkanų šalis dar daug metų nebus priimta į šiuos Vakarų klubus““, – rašo The Washington Post žurnalistas Michael Birnbaum.

Į klausimą ar pritaria susitarimui dėl šalies pavadinimo keitimo į Šiaurės Makedoniją, mainais į Graikijos veto stoti į ES ir NATO panaikinimą, atsakė tik 37% piliečių. Tai gerokai žemiau 50% slenksčio, nors 91% iš atėjusių balsuoti pasisakė palaikydamas sandėrį.

Kampaniją įdėmia stebėjo Kremlius ir Vakarų lyderiai, įžiūrėję šiame balsavime signalą apie Balkanų geopolitinį kursą, aršios kovos dėl įtakos Europoje tarp Rusijos ir NATO metu, pažymi straipsnio autorius.

Referendumas buvo rekomenduojamojo pobūdžio, ir Makedonijos premjeras Zoran Zaev pareiškė, jog reikalaus Konstitucijos pataisų. Nežiūrint į žemą rinkėjų aktyvumą, referendumas, pasak jo, tapo „sėkme demokratijai ir europietiškajai Makedonijai“.

Graikijos vyriausybė referendumo rezultatus pavadino prieštaringais. „Nacionalizmo ir įtarumo, kasdienių feikinių naujienų ir nevaldomo fanatizmo sąlygos, deja, neleidžia padaryti blaivaus vertinimo“, – pasisakė Graikijos URM.

Susitarimas dėl pavadinimo keitimo įskėlė Makedonijoje nacionalistines aistras. Daugelis dabartinės vyriausybės priešininkų, tame tarpe ir vadinantys save provakarietiškais, pareiškė, jog tai nepriimtinas pažeminimas.

„Kai tai dažnai būna referendumų atveju, balsavimas tuo pačiu buvo neoficialus plebiscitas Makedonijos vadovybės atžvilgiu. Pagrindinė opozicinė šalies partija, praėjusiais metais nusileidusi Zaevui, karštai pasisakydavo prieš susitarimą dėl šalies pervadinimo, o jos vadovybė pareiškė, kad boikotuos referendumą“, – sakoma straipsnyje.

Vakarų lyderiai pastarosiomis savaitėmis vyko į Skopje, dėdami pastangas, kad būtų pasiektas teigiamas balsavimo rezultatas. „Sunkiasvorių“ tarpe buvo ir JAV gynybos ministras James Mattis, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Daugelis iš jų pavadino sandėrį išpuolančiu tik kartą šansu Makedonijai prisijungti prie Vakarų“, – rašo straipsnio autorius.

„Pasak analitikų, Makedoniją užgriuvo dezinformacijos banga, didžia dalimi susijusia su Rusija. Dešimtyse naujų saitų buvo talpinama melaginga informacija apie sandėrio turinį ir jo priėmimo pasekmes.

Liepos mėnesį grupė pašėlusių futbolo fanatų pareiškė, jog jiems mokėjo pinigus už smurto kurstymą protestuose prieš susitarimą. O Graikija išsiuntė keturis rusų diplomatus, pasak vadovybės, už bandymus padėti nacionalistinei opozicijai prieš premjerą Aleksį Tsiprą pasirengusį eiti į kompromisą su Skopje“, – teigia M. Birnbaum.