infa.lt

AFP

Beveik visų ES šalių pasiuntiniai Pekine surašė „vidinę ataskaitą“, kuriame sukritikavo kinų Naująjį šilko kelio projektą dėl vidinių politinių tikslų siekimo. Tačiau, atsitraukus nuo Briuselio lygmens, – kiekviena ES šalis turi savos naudos iš šios iniciatyvos. Bet, labiausiai išsivysčiusios sąjungos šalys vis tik baiminasi, jog Kinija iš mėgdžiotojos ir kopijuotojos gali virsti realia konkurente, rašo portalas Asia Times.

Iš 28 ES šalių pasiuntinių Pekine, išskyrus Vengriją visi parašė vidinę ataskaitą, kurioje sukritikavo ekonominę Kinijos iniciatyvą „Viena juosta – vienas kelias“, taip pat žinomą, kaip „Naujasis šilko kelias“, kaip „neskaidrią grėsmę laisvai prekybai“ ir Kinijos konglomeratų bandymą primesti neteisingą konkurenciją, rašo žinomas žurnalistas Pepe Eskobaras savo straipsnyje Asia Times.

Pirmas informaciją apie ataskaitą paskelbė solidus vokiečių verslo leidinys Handelsblatt. Europos diplomatai patvirtino Asia Times, jog dokumentas iš tiesų egzistuoja. Tuo pačiu Kinijos URM pasistengė nuraminti sukilusias aistras, pareiškusi, kad Briuselis paaiškino situaciją.

Kaip aiškina Eskobaras, iš tiesų bet kuris, kas susipažinęs su tuo, kaip neefektyviai dirba biurokratinis ES aparatas, puikiai supranta, jog Sąjunga neturi bendros politikos nei Kinijos, nei Rusijos atžvilgiu.

Ataskaitoje aprašoma, kaip Pekinas „siekia savo vidinės politikos tikslų mažinant perteklinį (ekonominį – red past) potencialą, sukuriant naujas eksporto rinkas ir užtvirtinant sau prieigą prie žaliavų. Beje, visa tai buvo aišku nuo pat projekto „Viena juosta – vienas kelias“ pradžios, ir Kinija niekada ypatingai to neslėpė.

Kinijos iniciatyva Europso Sąjungoje vertinama įvairiai. Rytų ir Centrinėje Europoje projektas vertinamas su didesniu entuziazmu, juk jis siūlo joms tokią būtiną infrastruktūrą. Panašias viltis su savo ekonomikos problemomis puoselėja Graikijoje ir Italijoje. Taip pat įdomu, jog, pavyzdžiui, Vokietija ir Ispanija taip pat mato atitinkamą naudą tame, jog jų uostai ir miestai dalyvaus Kinijos programoje.

Tačiau čia didesnį vaidmenį vaidina įsitraukimo lygmuo, kurį Europos šalys pasirengusios pademonstruoti projekto „Viena juosta – vienas kelias“ atžvilgiu. Parodomuoju galima laikyti Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono pavyzdį. Šis politikas, išskleidęs plataus masto geopolitinę kampaniją, su tikslu tapti „neoficialiu Europos karaliumi“, dalino teigiamus įvertinimus kinų iniciatyvai.

Tačiau yra vienas niuansas. „Senovės Šilko kelias niekada nebuvo grynai kinų. Tie maršrutai negali priklausyti naujai hegemonijai, pasirengusiai paversti vasalais šalis, per kurias eina šie keliai“, – pareiškė Makronas.

Straipsnio autoriaus nuomone, europiečius, kurie šiaip jau lyg ir ne prieš dalyvauti kinų projekte, gąsdina ne tai, kas aprašyta minimoje ataskaitoje. ES nerimo priežastis slypi tame, kaip „Viena juostas – vienas kelias“ siejasi su kita Kinijos programa – Made in China: 2025 (Pagaminta Kinijoje: 2025).

Pasak šio plano, patvirtinto 2015 metais, viso tik per septynerius metus Kinija užsimojo tapti lydere aukštųjų technologijų srityje. Programa įvardina dešimt sektorių, kurių tarpe įskaičiuota robotechnika, kosminės technologijos, ekologiški automobiliai, dirbtinis intelektas ir laivų konstrukcija.

Šis projektas kelia rimtus nuogąstavimus vienai iš stambiausių Kinijos europietiškųjų prekybos partnerių – Vokietijai, kadangi kelia grėsmę vokiečių kompanijoms, užsiimančioms brangiai kainuojančios, aukštos kokybės produkcijos gamyba. Ir, kaip pabrėžiama Vokietijoje, tokiu atveju vokiečiams teks konkuruoti ne su kopijuotojais ir mėgdžiotojais, kokiais Vakaruose įprasta laikyti kinus, o su „išradingais kūrėjais“.

Greičiausiai ES jaučiasi nelabai komfortabiliai, rizikuodama būti užspausta tarp naujos aukštųjų technologijų Kinijos ir Donaldo Trampo „Amerika pirma visko“.

Liepą įvyks aukščiausio lygio Kinijos-Europos susitikimas, o po to Kinijos ir Vokietijos lyderių – ore aiškiai skraidys „neskaidrios žiežirbos“, – mano Eskobaras.