infa.lt

Mitingas Barselonoje palaikant vieningą Ispaniją ir nacionalinę policiją | REUTERS

Nušalintas nuo valdžios Katalonijos lyderis Carles Puigdemont pakvietė savo šalininkus demokratiniais metodais priešintis tiesioginiam valdymui iš Madrido, praneša BBC.

„Akivaizdu, jog geriausia forma apginti tai, ką mes jau pasiekėme, – tai demokratinė opozicija 155 straipsniui“, – pareiškė jis, pridėjęs, jog toliau „kurs laisvą šalį“.

Ispanijos Konstitucijos 155 straipsnis suteikia teisę vyriausybei krizės atveju įvesti tiesioginį valdymą autonominiuose Ispanijos regionuose.

Ispanijos senatas įvedė Katalonijoje tiesioginį valdymą penktadienį (spalio 27 d), iškart po to, kai Katalonijos parlamentas palaikė nepriklausomybės deklaraciją.

Šeštadienį parengto TV kreipimosi metu Puigdemontas apkaltino centrinę valdžią pamynus trokštančių laisvės katalonų valią, pasakęs, jog tiesioginio valdymo iš Madrido įvedimą galima vertinti kaip „agresiją“.

Kas išėjo ir kas atėjo

Anksčiau šalies premjeras Mariano Rajoy paskelbė apie Katalonijos vyriausybės vadovo Puigdemonto nušalinimą ir pažadėjo pasiekti, kad Katalonijos paskelbta nepriklausomybės deklaracija būtų pripažinta neteisėta.

Iškart po to Ispanijos vyriausybė paskelbė apie Katalonijos parlamento paleidimą ir paskyrė naujų rinkimų datą gruodžio 21 dienai.

Šeštadienį Ispanijos vyriausybė paskyrė naują regiono vadovę, vice-premjerę Soraya Saenz de Santamaria.

Savo pareigas ir įgaliojimus prarado visi Katalonijos vyriausybės nariai, o taip pat daugelis kitų valdininkų, kurių tarpe ir Katalonijos policijos vadovas Josep Luis Trapero.

Trapero yra laikomas Katalonijos lyderių, kovojusių už regiono atsiskyrimą sąjungininku. Madridas kaltina jį maištu dėl pareigų nevykdymo, kai nebuvo saugomi Ispanijos nacionalinės policijos pareigūnai nuo protestų, prieš referendumą dėl nepriklausomybės, dalyvių.

Ispanijos vyriausybė, numačiusi rinkimus Katalonijoje gruodžio mėnesiui pabrėžė, jog Carles Puigdemontas irgi bus laukiamas juose.

Vyriausybės sekretorius spaudai Inigo Mendez de Vigo pareiškė, jog nežiūrint į nušalinimą iš posto, separatistų lyderis turi pilną teisę likti politikoje.

Apžvalgininkai pastebi, jog paskelbęs apie naujus regiono rinkimus Ispanijos premjeras rizikuoja, kadangi galutinėje pasekoje naujajame parlamente gali vėl atsirasti didesnis skaičius nepriklausomybės šalininkų.

Kartu su tuo, kaip pažymėjo Inigo Mendez de Vigo, “katalonai gali pasakyti, ką jie galvoja apie tai, kas įvyko per pastaruosius metus su visais įstatymų pažeidimais”.

Plataus masto politinė Ispanijos krizė prasidėjo po to, kai spalio 1 dieną Katalonijos lyderiai pravedė referendumą, nežiūrint į Konstitucinio teismo neigiamą sprendimą, dėl Katalonijos nepriklausomybės nuo Ispanijos.

Katalonijos vyriausybė tvirtino, jog esant 43% rinkėjų aktyvumui, už nepriklausomybę balsavo 90,18% dalyvių, prieš – 7,83%. Dar 1,98% atėjusių į rinkimų apylinkes žmonių metė į urnas tuščius biuletenius.

Kaip reaguoja žmonės?

Šeštadienį Madride įvyko demonstracija skirta apginti Ispanijos vienybę ir Konstituciją. Barselonoje žmonės irgi išėjo į gatves su Ispanijos vėliavomis rankose, demonstruodami palaikymą nacionalinei policijai.

Išvakarėse, demonstracijos Už ir Prieš Katalonijos atsiskyrimą vyko iki nakties.

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, jog daugiau nei pusė iš 5,3 mln registruotų Katalonijoje rinkėjų nenori atsiskirti nuo Ispanijos.

Apie regiono atsiskyrimo nepripažinimą pasisakė daugelio pagrindinių pasaulio ir Europos šalių lyderiai. JAV valstybės departamentas pareiškė, jog Katalonija yra nedaloma Ispanijos dalis.