infa.lt

Verslininkas sureagavo į premjero M.Sinkevičiaus pristatytą kitų metų biudžeto deficitą, viršysiantį ES nustatytą ribą.  Ir Facebook tinkle pateikė skaičiavimus kur dingsta mokesčių mokėtojų sunešami pinigai bei kaip tai susiję su gimstamumu ir imigracijos poreikiu. Toliau autoriaus tekstas:

Užmačiau kitų metų biudžeto pristatymą. Supratau du dalykus.

• Pirma. Pensijos kitąmet augs 10,4%, o turintiems būtinąjį stažą – 10,9 proc. Vidutiniškai plius 78 eurai.
• Antra. Gynybai vėl bus skirta daugiau nei 5% BVP. Realiai tai ta pati suma, tik pridėta 36 mln., todėl procentas krenta nuo 5,38 iki 5 proc. Biudžetas auga, BVP auga, o gynyba stovi vietoje.

O jeigu šitie du skaičiai biudžete aiškūs, tai visa kita jau smulkmenos. Tai yra svarbiausia žinia pristatant šių metų biudžetą.

Žurnalistai vis tiek klausinėjo apie pajamas ir išlaidas. Tikslaus deficito finansų ministras taip ir neįvardino. Premjeras irgi sakė, kad pajamų apie 19 mlrd., išlaidų apie 27 mlrd.

Pasitikslins. Skirtumas apie 8 mlrd. Beveik kas trečias išleidžiamas euras yra skolintas. Smulkmenos.

Bet ne tai svarbu. Svarbu, kad pensijos auga sparčiau už viską. Šituos skaičius išmano visi. Aš tai vadinčiau pensijų didinimu lizingu. Kitaip nepavadinsi. Nes išlaidos didėja ne gynybai. Ir ne gimstamumui skatinti. Biudžeto deficitą mes tiesiog pravalgom.

Lietuvoje pilna žmonių, kurie pirko televizorių, dulkių siurblį ar remontą išsimokėtinai, ėmė greituosius kreditus. Jie papasakos paprastą dalyką. Skolintis neskauda. Skauda paskui, kai reikia grąžinti. Su palūkanomis.

Valstybė dabar pačioje maloniausioje fazėje. Perkam dabar, mokėsim vėliau. Vaikai. Anūkai. Kažkas skolas padengs.

Tik tas „vėliau“ jau prasidėjo apie 2023 metus ir dabar jau paturbintai tęsiasi. Pernai vien palūkanoms už valstybės skolą išleidom 752 mln. eurų, beveik penktadaliu daugiau nei užpernai. Dar keli tokie biudžetai, ir galėsim sakyti, kad skolinamės skoloms aptarnauti.

Opozicija jau paišo grafikus, kad tokiu tempu 2030 vien skolos aptarnavimui bus beveik du milijardai. Tada jau skolinsimės ne pensijų didinimui, o palūkanoms apmokėti.

Dabar apie tai, kas mane domina labiau už pensijas biudžete. Svarbiausias prioritetas – demografija.

Pasižiūrėjau „Sodros“ ataskaitas. Motinystės draudimo įmokas moka kiekvienas dirbantis, kad mamos ir tėčiai gautų išmokas. Į jas žiūri ir būsimi tėvai, kai sprendžia, ar turėti vaikų. Štai kaip sekasi:

• 2021 m. surinkta 392 mln., išmokėta 369 mln. Liko 23 mln.
• 2022 m. surinkta 479 mln., išmokėta 398 mln. Liko 81 mln.
• 2023 m. surinkta 554 mln., išmokėta 438 mln. Liko 116 mln.
• 2024 m. surinkta 615 mln., išmokėta 462 mln. Liko 154 mln.
• 2025 m. surinkta 676 mln., išmokėta 455 mln. Liko 221 mln.
• 2026 m. planas: surinkti 731 mln., išmokėti 488 mln. Liks 243 mln. Per pirmą pusmetį jau liko 117 mln.

Per šešerius metus mamų draudimas „Sodrai“ uždirbs beveik 840 mln. eurų. Šiandien pamačiau, kur tie pinigai keliauja.

Pernai įmokų surinkta 60 mln. daugiau, o išmokėta 7 mln. mažiau. Nes vaikų gimsta vis mažiau. Plius išmokos turi lubas, kad tėveliai neįsijaustų. Ir neprasigyventų iš tokių dosnių išmokų.

Kur tie pinigai? Įmokas sumoka dirbantys, tarp jų ir būsimi tėvai. Perviršis nugula bendrame „Sodros“ katile arba keliauja į Sodros rezervą. O iš to katilo kitąmet bus semiama papildomam pensijų indeksavimui. Ką, galvojote, pinigai ant medžių auga pensijoms? Ne. Paima iš vienų ir padalina kitiems. Paima iš tėvų ir atiduoda seneliams. O kiek trūksta pasiskolina.

Tai štai kaip atrodo demografija kaip prioritetas

Mamų įmokos virsta perviršiu, perviršis keliauja pensijoms, o šeimos paketui skiriama 150 mln. iš reikalingų 770. Likusieji, matyt, po rinkimų.

Ir tada visi nuoširdžiai stebisi, kodėl gimstamumas krenta. Nu, tai jeigu mažina demografijos klausimui finansavimą, tai gimstamumas ir krenta.

Vienintelis kas gali išgelbėti Lietuvos demografiją ir greičiausiai ekonomiką – tai imigracija. Toks ir yra planas. O tas demografijos skatinimas yra, kaip sakė garbus treneris, „perdimas į vandenį“. Faktai rodo, kad demografija dzin.

Ir paskutinis dalykas – infliacija

Biudžetas paskaičiuotas su 3,3% vidutine infliacija kitiems metams. Rugsėjį ji buvo 6,7 proc. Sausį, kai pabrangs viskas, kas tik indeksuojasi, nenustebčiau pamatęs ir 8 proc.

Tada tie +10% pensijų gerokai sutirps, kai reikės padengti didesnes šildymo, maisto ir kitas sąskaitas.

Bet svarbiausia biudžeto projekto žinia perduota. Pensijos auga 10.4 proc.

Rinkimai artėja. Pensininkai turėtų žinoti, už ką balsuoti.

P.S. Analogija. Jeigu šeima per metus uždirba 19 tūkst., o išleidžia 27 tūkst., tokiai šeimai bankas ne tik lizingo nebeduotų.

O apie būsto paskolas nebūtų jokios kalbos. Bet valstybė gali sau tai leisti.

Teksto autorius redakcijai žinomas.