infa.lt

Foto: „Reuters“, Mohammed al-Saed, „Anadolu“

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) griežtai įvertino Prancūzijoje vykstančius įvykius, tiesiogiai susiedamas neramumus su masine migracija ir islamo plitimu šalyje.

„Tai, kas vyksta Prancūzijoje, yra ne kas kita, kaip iš kontrolės ištrūkusi masinė migracija. Kalbama ne apie mokyklas, o apie islamą, kuris nori užgrobti šią kadaise didžią šalį!“ – parašė jis socialiniame tinkle „Truth Social“.

JAV prezidentas iš esmės atmetė pagrindinį protestų priežasčių paaiškinimą, kurį pateikia Prancūzijos valdžia ir patys demonstracijų dalyviai – nepasitenkinimą šalies švietimo sistema.

JAV prezidento pareiškimas įgauna papildomą reikšmę Prancūzijos ir Irano diplomatinio konflikto fone.

Šiandien Irano užsienio reikalų ministerija išsikvietė Prancūzijos ambasadorių Teherane ir pareiškė jam protestą dėl policijos veiksmų Prancūzijoje.

Ministerijos atstovas Hamidas Ahmad pareikalavo, kad Prancūzija laikytųsi tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje ir gerbtų teisę į taikius susirinkimus.

Plataus masto neramumai Prancūzijoje, kurie tęsiasi jau keletą dienų, vietinėje spaudoje aprašomi labai vangiai.

Tuo tarpu gatvių anarchija įgauna grėsmingus mastus, rašo Izraelio 9 kanalas savo apžvalgoje. -https://www.9tv.co.il/item/268055

Formaliai dabartiniai neramumai prasidėjo rugsėjo 21 d. nuo vieno mokinių streiko licėjuje (taip Prancūzijoje vadinamos vidurinės mokyklos) Kretee (Paryžiaus priemiestyje).

Moksleiviai pareiškė, kad yra nepatenkinti mokymosi sąlygomis – perpildytomis klasėmis, pernelyg įtemptu tvarkaraščiu ir mokytojų trūkumu.

Šią iniciatyvą greitai perėmė dar keletas mokyklų komitetų – kai kurių šaltinių duomenimis, kairiųjų profesinių sąjungų organizacijų iniciatyva.

Vėliau situacija ėmė virsti akivaizdžia anarchija.

Staiga atsirado „judėjimas už licėjų blokavimą“. Klajojančios anarchistų grupės, remiamos vietinių „simpatizuojančių“ moksleivių, pradėjo užtverti vaikams ir personalui kelią į mokyklas.

Betvarkė, prasidėjusi Paryžiuje ir jo apylinkėse, palaipsniui išplito į kitus regionus. Maištaujantys jaunuoliai mušė drausmingus moksleivius ir mokytojus, o į policininkus, bandžiusiems išsklaidyti jaunus anarchistus, buvo mėtomi buteliai su degiais mišiniais ir akmenys.

Kretėje esantis Sen-Ekziperio licėjus buvo padegtas, o atvykusią gaisrinę mašiną apsupo šimtai jaunuolių. Jie privertė gaisrininkus išlipti iš mašinos, o po to sudegino ir ją.

Remiantis spalio 2 d. duomenimis, per keletą dienų buvo sulaikyta daugiau nei 5000 žmonių, iš kurių apie 85% – nepilnamečiai.

Prancūzijos Švietimo ministerija pranešė, kad streikai ir blokados apėmė 564 iš 3700 šalies vidurinių mokyklų.

Per tą laiką nukentėjo 65 mokyklų darbuotojai, iš jų 40 – mokyklų direktoriai, o daugiau nei šimtas mokyklų pastatų buvo rimtai apgadinti.

Tačiau tuo viskas nesibaigė. Per pastaruosius dvi dienas prie riaušių prisijungė „vyresnieji draugai“ – vyriausybės teigimu, tai „studentai“, tačiau, sprendžiant iš gatvėse nufilmuotų vaizdų, daugiausia tai migrantai ir migrantų šeimų atstovai.

Jie Paryžiuje rengia tikrus pogromus – užverčia metro išėjimus, plėšia parduotuves ir viešojo maitinimo įstaigas.

Spalio 4 dieną anarchistai užgrobė vertybinių popierių biržą. Prancūzijos valdžia apsimeta, kad vis dar turi reikalų su „moksleivių protestais“.

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas sakė, kad „supranta jaunimo nuogąstavimus ir pyktį, tačiau nė viena iš dabartinių problemų nepateisina smurto“.

Šalies valdžia paskelbė apie skubų „internetinės konsultacijų platformos“ sukūrimą, kurioje moksleiviai galės išreikšti savo „nuogąstavimus ir reikalavimus“ . Tokia galimybė moksleiviams turėjo atsirasti jau vakar, o vyriausybė, remdamasi šių kreipimųsi rezultatais, ketina atlikti „visos šalies masto situacijos įvertinimą“.

„Bet kokia kaina turime pasiekti, kad mūsų moksleiviai galėtų grįžti į pamokas“, – paskelbė švietimo ministras Eduardas Žefre.

Prancūzijos spaudoje pasirodė pranešimų „iš gerai informuotų šaltinių“, kad valdžia supranta šių akcijų organizuotą ir kryptingą pobūdį, taip pat žino apie provokatorius, kurie keliauja iš vieno regiono į kitą, kurstydami neramumus.

Šiame fone JAV prezidento pareiškimas atrodo  dar labai švelnus.