infa.lt

iliustracija: infa.lt / DI

Kai prieš dvejus metus Zhu Zhili ieškojo vietos dirbtinio intelekto (DI) filmų studijai įkurti Kinijoje, buvo tik vienas akivaizdus pasirinkimas – pietinis Šendženo miestas, pasižymintis plačia technologijų ekosistema.

Šiemet DI filmų kūrėjas Zhu pasakojo sulaukiantis skambučių iš įvairių Kinijos miestų bei pramonės parkų atstovų, kurie visi siūlo tą patį: perkelti savo DI filmų verslą būtent pas juos, rašo „Reuters“ agentūra.

„Kasdien į mane kreipiasi įvairūs miestai – nuo ​​didžiųjų metropolių iki mažesnių gyvenviečių, – sakė Zhu, – tikėdamiesi, kad ten įdiegsime savo technologijas arba įkursime įmonę.“

Tokie kvietimai atspindi didžiules Kinijos pastangas integruoti dirbtinį intelektą į visas ekonomikos sritis, įskaitant ir kino teatruose rodomus naujausius filmus.

Vietos valdžios institucijos reaguoja žadėdamos kurti technologijų klasterius bei siūlydamos subsidijas DI filmų kūrėjams ir startuoliams. Tai – gerai pažįstamas pramonės politikos metodas: su DI sukurtu turiniu elgiamasi taip pat, kaip anksčiau buvo plėtojama elektromobilių, Saulės baterijų ir robotikos pramonė, siekiant sukurti pasauliniu mastu konkurencingus sektorius.

Rezultatas – sparčiai besiformuojanti DI filmų kūrėjų, studijų ir transliavimo platformų industrija Kinijoje, siekianti įgyti pranašumą gamybos technologijų ir platinimo srityse.

Kinija sukūrė „geriausią aplinką“ DI filmų kūrėjams, užtikrindama „pigias patalpų nuomos kainas, pragyvenimo išmokas ir skaičiavimo pajėgumų palaikymą“, – teigė Zhu, vadovaujantis DI generuojamo turinio (AIGC) skyriui bendrovėje „China Wit Media“ Šendžene.

Savo asmeninę studiją Šendžene Zhu valdo bendroje darbo erdvėje, remiamas miesto valdžios ir Honkongo politechnikos universiteto.

Filmų kūrėjus vilioja mažos DI technologijų naudojimo gamyboje sąnaudos

Nors tokie filmų kūrėjai kaip Zhu palankiai vertina Kinijos pastangas plačiai diegti DI kino industrijoje, šis sektorius susiduria su rizika, būdinga ir kitoms valstybės parama gausiai remiamoms sritims.

Įmonėms didinant automobilių bei plataus vartojimo prekių gamybą, vidaus paklausa išlieka ribota, todėl kainos krenta – daugelis tai vadina „lenktynėmis žemyn“ (konkurencija mažinant kainas iki minimumo).

Jau pastebima požymių, kad DI vaizdo turinio pasiūla gali artėti prie pertekliaus ribos. „DataEye“ duomenimis, pirmąjį metų pusmetį „Douyin“ (kiniškoje „TikTok“ versijoje) pasirodė 221 900 naujų dirbtinio intelekto (DI) pagalba sukurtų laidų, tačiau tik 1 055 iš jų sulaukė daugiau nei 100 mln. peržiūrų – tai laikoma įprastu sėkmės rodikliu.

Filmų kūrėjai teigia, kad juos prie DI technologijų traukia mažos gamybos sąnaudos.

Valstybinio transliuotojo CCTV duomenimis, 2026 m. pirmojoje pusėje DI kuriamų trumpametražių dramų gamybos kaina sumažėjo nuo 5 000 juanių (747 JAV dolerių) už minutę iki vos kelių šimtų juanių.

„Įprastai nufilmuoti vestuvių sceną man galėtų kainuoti 60 000 juanių, – sakė Hainane (Pietų Kinija) gyvenantis kino režisūros magistrantas Pan Xiaojunas. – Tačiau pasitelkęs DI, tą pačią siurrealistinę sceną galiu sukurti vos už 1 400 juanių.“

Panas teigė, kad Hainano vietos valdžios skiriamos subsidijos ir nuomos mokesčio lengvatos leido jam dar labiau sumažinti skaičiavimo pajėgumų išlaidas.

Skatinamąsias priemones sustiprino ir kiti miestai.

Gegužės mėnesį Šanchajus pristatė priemones, skirtas paspartinti dirbtiniu intelektu (DI) kuriamų trumpametražių serialų („mikro-serialų“) gamybą; miestas siūlo skaičiavimo pajėgumus ir debesų kompiuterija pagrįstus DI modelius, siekdamas sumažinti išlaidas ir paremti platinimą užsienyje.

Pekinas yra įsteigęs 260 mln. juanių fondą audiovizualinėms technologijoms remti. Huairou rajonas – Kinijos kino pramonės centras – trumpametražių DI serialų kūrėjams siūlo kuponus skaičiavimo išlaidoms sumažinti.

Šendženas taip pat deda daugiau pastangų pritraukti DI kino srities talentų: siūlo techninę pagalbą vaizdo įrašų gamybai, vaizdo efektams ir turinio kūrimui, taip pat subsidijas nuomai.

Didžioji Kinijos transliacijų platforma „iQIYI“ pilnai orientuojasi į DI – tai rugpjūtį pareiškė jos vadovas Gong Yu. Platforma kai kuriems kūrėjams moka subsidijas už DI sukurtą turinį, rodomą jos kanaluose.

Pasipriešinimas ir perteklius

Nacionalinė kino administracija suteikė viešojo rodymo licenciją 90 minučių trukmės mokslinės fantastikos epui „Sanxingdui: Future Memories“ – tai pirmasis didelės Kinijos studijos sukurtas DI filmas, gavęs reguliavimo institucijų leidimą rodyti šalies kino teatruose.

Pasak prodiuserių kompanijos „Bona Film Group“, filmas turėtų pasirodyti šiemet.

Nors Kinijos vartotojai palankiai vertina DI sukurtą turinį, vis dėlto pastebimas ir neigiamas atsakas.

Kinijos aktoriai reiškia susirūpinimą dėl jų atvaizdų naudojimo DI filmuose; tai kursto nuogąstavimus dėl autorių teisių pažeidimų ir darbo vietų praradimo įgarsintojams.

Vartotojai taip pat skundžiasi dėl plagijavimo ir originalumo stokos.

„Kai kurie žmonės tiesiog įterpia kitų sukurtus originalius personažus ar šokių įrašus į DI generuojamą turinį, niekaip nenurodydami autorių. Manau, kad toks elgesys yra visiškai nepriimtinas“, – sakė 22-ejų DI turinio gerbėjas Wenas.

Netikėta filmo „Niu Lai“ – grubiai animuoto ir tradiciniais metodais sukurto kūrinio – nesėkmė kino teatruose kai kurių buvo palaikyta reakcija prieš DI turinį.

Kinija reikalauja aiškiai žymėti DI generuojamą turinį (AIGC), tačiau dar nėra nustačiusi aiškių autorių teisių taisyklių šiai sričiai.

Kol kas Kinijoje kuriamo DI kino turinio apimtys sparčiai auga, o patys filmai pasiekia ir užsienio rinkas. Režisierė Cao Yiwen balandį Kanuose vykusiame Pasauliniame dirbtinio intelekto (DI) filmų festivalyje pristatė savo filmą, sukurtą naudojant DI animacijos technologijas, ir pareiškė mananti, kad Kinija šioje srityje užima lyderės poziciją.

„Prancūzija ir likusi Europa vis dar stebi situaciją ir laukia, ar Kinija priims aiškius įstatymus, – sakė ji. – Per pirmąsias dvi pramonės revoliucijas mes atsilikome, tad galbūt tai – trečioji pramonės revoliucija.“

(1 JAV doleris (0,85 euro) = 6,6955 Kinijos juanio)