infa.lt

Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas
Foto: Fabrizio Bensch / Reuters

Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) susiduria su realia grėsme būti nuverstas jau šį savaitgalį – praėjus vos 16 mėnesių po to, kai jis atėjo į valdžią žadėdamas ambicingą reformų darbotvarkę ir Vokietijos lyderystės Europoje sugrąžinimą, rašo „Politico“ leidinys.

Artėjant dviem lemiamiems žemės rinkimams Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje ir Berlyne, kur F. Merco centro dešiniųjų Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) rizikuoja patirti skaudų pralaimėjimą, vyresnieji partijos nariai privačiai tariasi, ar Vokietijai nereikia vadinamojo Kanzlertausch – kanclerio pakeitimo, kad būtų sustabdytas sparčiai krintantis vyriausybės populiarumas.

Kritinė reitingų duobė ir rinkimų košmaras

F. Merco nacionalinis populiarumas šią savaitę nukrito iki vos 14%, o nauja apklausa rodo, kad jo CDU/CSU konservatorių aljansas nusmuko į beprecedentį žemumą – tik 18 proc. Tolesnėse tos pačios apklausos lentelėse dešinioji „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) veržiasi į priekį su 29 proc.

AfD jau užėmė primąją vietą neseniai vykusiuose Saksonijos-Anhalto žemės rinkimuose, vos per plauką nesurinkusi absoliučios daugumos, o F. Merco CDU prarado daugiau nei pusę savo rinkėjų paramos.

Europos ir tarptautiniai sąjungininkai su nerimu stebi, kaip Vokietija – kažkada buvusi stabilumo bastionu per 16 Angelos Merkel vadovavimo metų – susiduria su galimu antruoju greituoju lyderystės pasikeitimu (F. Merco pirmtakas Olafas Scholzas matė savo valdančiosios koalicijos griūtį 2024 metų lapkritį).

F. Merco nusprendimas atšaukti savo kelionę į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją kitą savaitę dar labiau išryškino šios namų krizės mastą. „Jo buvimas būtinas Berlyne“, – teigė aukštas Vokietijos pareigūnas, kancleriui kovojant už savo politinį išlikimą.

Penki Vokietijos valdžios krizės scenarijai

POLITICO išanalizavo penkis galimus Vokietijos politinės sumaišties scenarijus ir jų tikimybę:

Merzas atsistatydina praradęs partijos palaikymą: Kancleris sušaukė lemiamą partijos vadovybės posėdį sekmadienį 17 val., kuris sutampa su rinkimų apklausomis 18 val. Šiame susitikime F. Merzas ketina klausti sąjungininkų, ar jie vis dar palaiko jį ir jo reformų planus. Jei ne, jis ragins juos pasiūlyti įpėdinio pavardę. Jei rinkimai bus katastrofiški (partijai gresia neperžengti 5% barjero Meklenburge), nusivylimas gali prasiveržti atviru reikalavimu trauktis. Tačiau naujam įpėdiniui reikėtų socialdemokratų (SPD) palaikymo koalicijoje, o tai reiškia ilgas derybas.

Nepasitikėjimo balsavimas priverčia Merzą pasitraukti: Spaudimas iš vidaus negali tiesiogiai priversti F. Merco atsistatydinti, nes Vokietijos konstitucija kancleriams suteikia labai stabilią padėtį. Vienintelis būdas jį nuversti prievarta – per „konstruktyvaus nepasitikėjimo“ balsavimą, kai opozicija privalo vienu metu išrinkti daugumą turintį įpėdinį. Esant plonai koalicijos daugumai, tai padaryti itin sunku.

Mercas siekia pasitikėjimo balsavimo: Kancleris gali pats inicijuoti pasitikėjimo balsavimą, kad įrodytų palaikymą arba atvertų kelią pirmalaikiams rinkimams (kaip padarė O. Scholzas 2024 m. gruodį). Tačiau matant stiprias AfD pozicijas, nei CDU, nei SPD šiuo metu nenori rinkimų.

Koalicijos subyrėjimas iš vidaus: SPD gali nuspręsti nutraukti koaliciją savarankiškai, matydama, kad skęstantis laivas neša juos pačius į dugną.

Kontroliuojamas valdymas „iki paskutinio“: F. Mercas gali ignoruoti vidinius spaudimus ir laikytis kėdės iki galo, taip dar daugiau gilindamas valstybės paralyžių Europos sąjungos biudžeto ir strateginių sprendimų priėmimo fone.

Ne vienas iš variantų nėra geras F.Mercui.