infa.lt

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde 2027 metais gali tapti Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) prezidente. Tuo laiku baigiasi jos kadencija ECB. Remiantis Šveicarijos dienraščio „Neue Zürcher Zeitung“ (NZZ) duomenimis, kuriuos cituoja „Euronews“ leidinys, tokia kandidatūra buvo aptarta neseniai netoli Ženevos vykusio valdybos posėdžio metu.

Remiantis neįvardintais šaltiniais, pati Christine Lagarde, esanti WEF patikėtinių tarybos nare, padėkojo kolegoms už pasitikėjimą ir pareiškė esanti „pasirengusi tarnauti“.

Diskusijoms apie vadovų perėmimą vadovavo Singapūro prezidentas Tharman Shanmugaratnam, pabrėžęs, kad klausimas turi būti išspręstas viduje.

Pasaulinio lygio pokyčiai ruošiantis Davosui

Šiuo metu Pasaulio ekonomikos forumui bendrai pirmininkauja „BlackRock“ vadovas Larry Fink ir „Roche“ vicepirmininkas André Hoffmann.

Kaip nurodo NZZ, valdyba kol kas nepriėmė galutinio sprendimo, kada tiksliai C. Lagarde turėtų perimti prezidentės pareigas, tačiau L. Fink ir A. Hoffmann turėtų pirmininkauti artėjančiam metiniam WEF susitikimui Davose, vyksiančiame sausio mėnesį.

ECB atsisakė komentuoti šį pranešimą, o WEF iškart neatsakė į „Euronews“ prašymą pateikti komentarą.

Ch. Lagarde vadovauja ECB nuo 2019 metų, o jos aštuonerių metų kadencija baigiasi 2027 metų spalį. Pastaraisiais mėnesiais netrūko spekuliacijų dėl jos ateities, o dalį jų kurstė pačios Ch. Lagarde užuominos apie galimą dalyvavimą Prancūzijos prezidento rinkimų kampanijoje.

Visgi liepos mėnesį duotame interviu ji paneigė planuojanti pati kelti savo kandidatūrą į Prancūzijos prezidentus, pabrėždama savo siekį apsaugoti Europą.

infa.lt redakcijos komentaras

Jei informacija pasitvirtins, kyla vienas iš esminių klausimų apie aukščiausios ES finansinės institucijos – ECB – slaptos informacijos saugumą.  Kaip gali ECB pirmininkė, kuri priima sprendimus dėl palukanų normų visai ES, turi visų darbuotojų sąrašus ir saugotiną informaciją – dalyvauti globalaus masto nevyriausybinėje organizacijoje (klube), kurios interesas būtent pasaulio ekonomikos klausimai ir įtaka finansų sistemos vystymuisi.? – Kas ES saugo nuo tokios informacijos nutekėjimo galimybės?

Formaliai ir teisiškai – Europos centrinio banko nepriklausomumas ir konfidencialumo taisyklės teoriškai turėtų užkirsti kelią bet kokiam jautrios informacijos nutekėjimui ar interesų konfliktui.

Kadangi Christine Lagarde kadencija ECB baigiasi 2027 metų spalį, tokie postų pasikeitimai dažniausiai planuojami iš anksto, tačiau patas faktas, kad žmogus nuo Centrinio banko vairo pereina vadovauti privačių finansinių politinių interesų ar globalias platformas (kur vieną iš vadovų postų užima pasaulinio giganto „BlackRock“ vadovas Larry Fink), kelia didžiulius klausimus dėl institucinės etikos ir ne tik etikos.

Praktikoje ribos tarp valstybinio reguliavimo, centrinių bankų politikos ir privačiojo kapitalo elito nuolat susiliečia. Pasaulio ekonomikos forumas (WEF) veikia kaip galingas privatus klubas ir tinklaveikos centras, o ne oficiali valstybinė institucija, todėl buvę ar esami lyderiai ten randa bendrą kalbą su korporacijų vadovais.

Tai sistema, kurioje grynasis viešasis interesas ir privataus sektoriaus įtaka susipina taip glaudžiai, kad atskirti juos pasidaro labai sunku ar net neįmanoma.

Galima daryti prielaidą, kad ten nupilama visa svarbi valstybių informacija, dėka ko privatus klubas įgijo tokią galią pasaulyje.