2026.08.09 00:12
Europos gamtinių dujų atsargoms pasiekus istoriškai žemą lygį, auganti įtampa dėl karo su Iranu ir neramumai prie Hormuzo sąsiaurio kelia rimtą grėsmę artėjančiam šildymo sezonui.
Didžiausia bloko naštos dalis tenka Vokietijai, kurios atsargos pildosi lėčiausiai per visą stebėjimų istoriją.
Remiantis „Politico“ apžvalga, Europos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos tik apie 58 procentus – tai yra 16 procentinių punktų žemiau penkerių metų istorinio vidurkio ir mažiausias rodiklis nuo 2011 metų.
Tradicinė sistema, kuomet prekybininkai vasarą pigiai supirkdavo dujas sandėliavimui, sutriko „dėl klimato kaitos“ ir karo su Iranu nulemtų aukštų kainų vasaros sezonui.
Nors Europos Komisija tvirtina, kad žiemos tiekimo rizika negrėsė, energijos analizės firma „Rapidan“ prognozuoja, kad iki lapkričio atsargos pakils tik iki 65 procentų.
Šią riziką padidino, pasak analitikų, ES pastarųjų metų sprendimas pakeisti ilgalaikius tiekimo sandorius su Rusija trumpalaikiais visame pasaulyje prekiaujamų suskystintų gamtinių dujų (SGD) pirkimais.
Šie jūra gabenami SGD kroviniai yra itin mobilūs ir keliauja pas didesnę kainą pasiūliusį pirkėją, todėl Europos pirkėjai tampa labiau pažeidžiami tarptautinių rinkų kainų nepastovumu, ypač praradus pagrindinius tiekimus iš Kataro ir išaugus paklausai Azijoje.
„Jei pradėsite pirkti dabar, kad pasiektumėte saugyklų tam tikrą iš anksto nustatytą politinį lygį, jūs padarote kainas didesnes dabar, kad gautumėte draudimą, jog negausite didesnių kainų žiemą, kai bus šalta“, – teigė„S&P Global“ vyresnysis dujų analitikas Laurentas Ruseckas.
Vokietijos nenoras judėti greitai taip pat išryškina sunkumus, su kuriais susiduria susiskaldęs ES energetikos sektorius konkurencijoje su labiau centralizuotomis Azijos ekonomika, kurios greičiau užsitikrino tiekimą ir nuolat permoka Europos šalis, net kai jų atsargos senka.
Didžiausią neramumą kelia Vokietija, kurios suvartojimo mastas lemia viso bloko stabilumą, o šalyje dujų atsargos rugpjūčio mėnesį siekė vos 47 procentus.
Nepaisant to, Berlynas griežtai laikosi laisvosios rinkos doktrinos ir atsisako įsikišti tiesiogiai. Vokietijos energetikos ministerija atsisakė nurodyti valstybės kontroliuojamiems pirkėjams SEFE ir „Uniper“ pirkti dujas esamomis kainomis, teigdama, kad toks vyriausybės kišimasis tik dar labiau išbalansuotų rinką ir padidintų kainas.
Toks Berlyno delsimas susiduria su aršia kritika. Vokietijos dujų saugyklų asociacijos INES vadovas Sebastianas Heinermannas perspėja, kad šalis vis dar kliaujasi pasenusiu požiūriu, nors rinkos paskatų beveik neliko.
Anot eksperto, net ir pasiekus planuojamą 76 procentų saugyklų užpildymą, ypač šaltos žiemos atveju to gali neužtekti. Tai sukurtų domino efektą kaimyninėms valstybėms – Austrijai, Šveicarijai, Italijai ir Danijai, kurioms Vokietija pagal sutartis privalo teikti skubią pagalbą.
Kol kitos šalys, pavyzdžiui, Nyderlandai, skiria milijardus valstybės lėšų atsargoms sparčiau papildyti, Vokietijos energetikos gigantai lieka prie savo pozicijų.
Ar ši pasyvi strategija pasiteisins, paaiškės artėjant žiemai, kai paaiškės oro sąlygos ir regioninių konfliktų baigtis, reziumuoja „Politico“.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


167

