2026.07.18 00:16
.JAV Prezidentas Donaldas Trampas svarsto galimybę sugrįžti prie pilno masto karinių veiksmų prieš Iraną, siekdamas pralaužti aklavietę Hormuzo sąsiauryje ir priversti Teheraną nusileisti branduolinėse derybose. Per pastarąją savaitę JAV kariuomenė jau atnaujino oro smūgius prieš Irano oro gynybos ir radarų sistemas bei dronų paleidimo aikšteles, rašo „The Hill“ leidinys.
Leidinys „Axios“ praneša, kad D. Trampas Situacijų kambaryje su patarėjais jau aptarė „triuškinančius smūgius strateginiams taikiniams“, o „The Wall Street Journal“ duomenimis, tarp svarstomų scenarijų yra sausumos pajėgų siuntimas Irano saloms užimti bei branduolinio objekto bombardavimas.
Vis dėlto, „The Hill“ analitikai įspėja, kad visiškas diplomatijos atsisakymas ir grįžimas prie karinio puolimo kelia keturias milžiniškas rizikas pačiam D. Trampui tiek šalies viduje, tiek užsienyje.
1. Karinių ginklų atsargų išsekimas
Pirmoji karo su Iranu fazė, trukusi iki paliaubų balandį, pareikalavo milžiniško amunicijos kiekio. JAV Centrinės vadovybės duomenimis, iki to laiko buvo panaudota daugiau nei 13 000 smūginių šaudmenų.
Remiantis Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) analize, JAV per šią kampaniją iššaudė:
- Beveik 50% savo „Patriot“ priešraketinių sistemų atsargų;
- Daugiau nei pusę THAAD (didelio aukščio gynybinės sistemos) šaudmenų;
- Daugiau nei 45% tiksliųjų taktinių raketų (PrSM) atsargų.
Pentagonas šiuo metu prašo Kongreso patvirtinti papildomą finansavimą šioms skylėms užkamšyti, pridedant tai prie rekordinio 1,5 trilijono JAV dolerių (apie 1,35 trilijono eurų) biudžeto prašymo 2027 fiskaliniams metams.
Jei karas atsinaujins tokiu pat mastu, tai rimtai pakenks JAV pasirengimui kitoms globalioms grėsmėms – pavyzdžiui, galimai Kinijos invazijai į Taivaną. Ekspertų vertinimu, ginklų atsargoms atkurti prireiks mažiausiai ketverių metų.
2. Pasaulinės recesijos sukėlimas
D. Trampas pats pripažino, kad pasirašyti preliminarų susitarimą dėl Hormuzo sąsiaurio atvėrimo birželio mėnesį jį paskatino būtent artėjančios pasaulinės recesijos baimė, nes energetiniai ištekliai sparčiai seko.
JAV strateginiai naftos rezervai išlieka istoriškai žemame lygyje. Tai reiškia, kad atsinaujinęs konfliktas iškart sukels staigų energijos kainų šuolį, aukštesnę infliaciją ir platesnį ekonominį chaosą.
EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) įspėja, kad jei tiekimo sutrikimai užsitęs, pasaulio ekonomikos augimas 2027 metais gali sulėtėti nuo 2,1% iki 1,8%.
Tai reikštų nuosmukį, nematytą nuo COVID-19 pandemijos ir Didžiosios recesijos laikų.
3. Grėsmė vidurio kadencijos rinkimams
D. Trampo populiarumo reitingai, ypač vertinant ekonominę situaciją, tiesiogiai priklauso nuo jo veiksmų Irano atžvilgiu. „YouGov“ duomenimis, šis karas nuo pat pradžių buvo itin nepopuliarus tarp JAV rinkėjų.
Naujausios apklausos rodo, kad net 60% JAV rinkėjų mano, jog šis karas „nebuvo to vertas“, o 79% respondentų įsitikinę, kad JAV kariuomenė į šį konfliktą įsivėlė „ilgam laikui“.
Kadangi artėja JAV Kongreso vidurio kadencijos rinkimai, vėl kylančios degalų kainos gali skaudžiai smogti respublikonams, nes būtent ekonominė situacija labiausiai lemia amerikiečių pasirinkimą prie balsadėžių.
4. Arabų sąjungininkų atstūmimas
Atsinaujinantys JAV ir Irano smūgiai vėl testuoja Persijos įlankos sąjungininkų (Bahreino, Kataro, Kuveito, Omano, Jordanijos ir JAE) oro gynybos sistemas, kurios tampa Irano atsakomųjų atakų taikiniais.
Hormuzo sąsiaurio blokavimas smaugia regiono energijos eksportą, kuris yra pagrindinis šių šalių ekonomikos variklis, bei žlugdo jų planus diversifikuoti ekonomikas į turizmą ir paslaugų sektorių.
Nors Persijos įlankos šalys yra visiškai priklausomos nuo JAV karinės apsaugos, jos visiškai nenori matyti besitęsiančio karo.
Įtampą padidino ir D. Trampo pareiškimas, kad JAV turėtų imti 20% mokestį iš Saudo Arabijos, JAE ir kitų regiono šalių už krovinių gabenimą per Hormuzo sąsiaurį, nors po aršios arabų lyderių reakcijos prezidentas šios idėjos vėliau atsisakė.
Kita problema – tęsiantis karui Artimuose Rytuose JAV nebepakaks ginkluotės tiekti sąjungininkams apsiginti nuo Irano dronų ir raketų.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


108


0 kur Kuba ir Rusija kurios abi taupo Venesuelos taip pat Rusijos išgaunamą naftą Amerikai. Naftos į niekur nebūna.