infa.lt

Susitikime su angliakasiais (2025 m. balandis)
Foto: Nathan Howard / Reuters

Po pusantrų metų Donaldo Trampo (Donald Trump) prezidentavimo JAV, Europos gynybos planuotojai ir strategai yra priversti taikytis prie dažnų ir netikėtų Vašingtono pareiškimų bei sprendimų, kuriais mažinami amerikiečių įsipareigojimai Europoje.

JAV gynybos sekretoriui Pitui Hegsetui (Pete Hegseth) apkaltinus Europos sąjungininkus „naudojimusi kitų sąskaita“ ir įspėjus apie pajėgų atsitraukimą, Europa spartina pastangas mažinti savo priklausomybę nuo JAV, savo apžvalgoje pažymi „Reuters“ agentūra,

Nors europiečiai aktyviau ieško savarankiškų sprendimų, visiška aljanso priklausomybė nuo JAV paramos ir koordinavimo sistemų, aplink kurias NATO ir buvo sukurtas, vis dar stato šalis į nepatogią padėtį prieš liepos 7 d. Ankaroje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

JAV karinių pajėgų ir technikos apimčių mažinimas Europoje

Amerikiečių sprendimai dėl pajėgų atitraukimo 2026 m. pirmojoje pusėje sekė vienas po kito.

Remiantis Vokietijos laikraščio „Die Welt“ nutekinta informacija, JAV jau informavo sąjungininkus apie šiuos žingsnius:

• NATO priskirtų naikintuvų skaičius mažinamas nuo 150 iki 100.
• Atšaukiami 8 degalų papildymo ore lėktuvai.
• Jūrų patruliavimo Lėktuvų skaičius mažinamas nuo 26 iki 15.
• Patraukiama viena lėktuvnešio kovinė grupė ir bent vienas sparnuotosiomis raketomis ginkluotas povandeninis laivas.

Taip pat lieka neaiški JAV armijos V korpuso, kurio priešakinis dalinys nuo 2022 m. vasario dislokuotas Lenkijoje, ateitis. Lenkijos valdžią neseniai suneramino pranešimai, kad Pentagonas atšaukė planus dėl maždaug 4 000 JAV karių rotacinio dislokavimo, nors gegužę D. Trampas pareiškė, jog JAV atsiųs „papildomus 5 000 karių“.

Kol kas neaišku, ar tai susiję su 5 000 karių, kuriuos Pentagonas gegužės 1 d. nusprendė atšaukti iš Vokietijos. Praėjusių metų pabaigoje JAV taip pat tyliai nusiuntė 15 „Abrams“ tankų grupę į Estiją kaip atgrasymo priemonę.

Pentagono politikos vadovas Elbridge’as Colby gegužę pareiškė, kad Vašingtonas lieka ištikimas „atgrasymo užkertant kelią“ (deterrence by denial) strategijai, tačiau įspėjo, kad JAV privalo formuoti strategiją taip, jog konflikto išlaidos ir rizika racionaliai atitiktų tai, kas amerikiečiams iš tikrųjų rūpi.

Ukrainos pavyzdys ir Europos „operacinė sistema“

Ukrainos sėkmė kovojant prieš Rusiją su dabartine, daugiausia Europos šalių (Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos) parama, suteikia Europos gynybos lyderiams daugiau pasitikėjimo. Šis bendradarbiavimas realiu laiku padeda formuoti arsenalus 2029 metams – datai, kada, NATO planuotojų vertinimu, Rusija gali būti pasirengusi stumtis į rytus.

Nors Ukraina neturi tolimojo nuotolio JAV bombonešių, ji naudoja kur kas pigesnius dronus ir raketas smūgiams giliai Rusijos teritorijoje. Šis pavyzdys Prancūzijos ir Vokietijos pareigūnams rodo poreikį ieškoti tik Europos sprendimų, kad prireikus būtų galima kovoti be JAV paramos.

Vokietija jau stipriai išplėtė savo gynybos biudžetą, nors kitos šalys, pavyzdžiui, Didžioji Britanija, dar nepasiekė nė 2,6 proc BVP gynybai. NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų vado Europoje pavaduotojas Johnny Stringeris perspėjo dėl „rizikos lango“, kai Rusijos nesėkmės Ukrainoje gali paskatinti ją perimti iniciatyvą ir grasinti rytinėms NATO šalims, kol aljansas dar tik stiprina savo arsenalą.

Visgi pagrindinė problema lieka neišspręsta. Kaip teigia Tarptautinio strateginių tyrimų instituto (IISS) vyresnysis sausumos karo ekspertas Rubenas Stewartas, JAV dalyvavimas veikia kaip aljanso „operacinė sistema“: sujungia jutiklius su šaudymo įranga, sinchronizuoja veiksmus bei užtikrina duomenų ir ryšių architektūrą.

Be jos Europos pajėgos liktų pajėgios, bet mažiau susijusios ir suderintos. Europiečiai taip pat skundžiasi, kad JAV nesidalina duomenų srautais, kurie maitina „Palantir“ sukurtą „Maven Smart System“ – sistemą, sudariusią JAV puolamųjų atakų Irane pagrindą.

Didėjantys prieštaravimai prieš viršūnių susitikimą

Prieštaravimus aljanse išryškina ir pastarųjų dienų įvykiai. Šią savaitę Londone vykusioje Sausumos karo konferencijoje pirmą kartą nepasirodė joks JAV pareigūnas.

Didžiosios Britanijos armijos vadovas Roly Walkeris pabrėžė, kad JAV ir NATO sausumos pajėgų vadas generolas Christopheris Donahue britų vadams buvo pavedęs padėti nustatyti duomenų dalijimosi taisykles tarp Vašingtono ir sąjungininkų.

Tačiau trečiadienį JAV žiniasklaida pranešė, kad P. Hegsethas atleidžia Chrisą Donahue iš pareigų.

Tą pačią dieną D. Trampas, sėdėdamas šalia NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte, žurnalistams skundėsi keliomis NATO šalimis ir pareiškė, kad viskas, ko jis iš jų nori, yra „lojalumas“.

Šie prieštaravimai vargu ar bus išspręsti Ankaroje. D. Trampas jau užsiminė, kad apskritai ten nevyktų, jei ne pagarba Turkijos prezidentui.

Kaip ir praėjusiais metais Hagoje, viršūnių susitikimas yra trumpinamas, siekiant palikti kuo mažiau galimybių viešiems nesutarimams, nors neabejojama, kad už uždarų durų diskusijų bus daug, reziumuoja „Reuters“ agentūra.