infa.lt

Seimas priėmė esmines Statybos įstatymo pataisas, kuriomis į Lietuvos teisę perkeliama griežta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl pastatų energinio naudingumo.

Nors sprendimas iš esmės pakeis visą šalies statybų rinką ir neabejotinai brangins naujų pastatų statybą, jis buvo priimtas pustuštėje salėje – už balsavus vos 71 parlamentarui.

Nauji reikalavimai įsigalioja jau šių metų liepos 1 dieną, nepaliekant statybų bendrovėms laiko pasiruošimui.

Balsavimo statistika: sprendimą priėmė minimali dauguma

Balsavimo rezultatai atveria gilų parlamentarų abejingumą strateginiam klausimui.

Iš 141 Seimo nario balsavime iš viso dalyvavo tik 80 politikų: 71 balsavo „už“, 3 – „prieš“, 6 susilaikė.

Pusė Seimo narių posėdyje paprasčiausiai nedalyvavo.

Griežto reguliavimo priėmimą lėmė kelios frakcijos:

• Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija: užtikrino sprendimą, skirdama 32 balsus „už“ (19 narių nedalyvavo, 1 užsiregistravo, bet nebalsavo).
• Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija: skyrė 17 balsų „už“ (11 nedalyvavo).
• Kitos frakcijos: balsavimą iš esmės ignoravo – iš Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ balsavo tik 4 iš 13 narių, iš Liberalų sąjūdžio – 5 iš 11, o iš „Nemuno aušros“ 6 nariai susilaikė, 3 buvo „už“, 1 „prieš“ ir 7 nedalyvavo.

Įvedama „visai netaršaus pastato“ sąvoka

Priimtu įstatymu įteisinama nauja „visai netaršaus pastato“ sąvoka. Tai itin didelio energinio naudingumo statiniai, kurie eksploatacijos metu neišskiria jokio anglies dioksido iš iškastinio kuro, o jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija privalo būti nulinė arba artima nuliui.

Nustatyta aiški reikalavimų įsigaliojimo chronologija:

• Nuo 2028 m. sausio 1 d. visai netaršiais privalės būti visi nauji valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų bei įmonių statomi pastatai.
• Nuo 2030 m. sausio 1 d. šis reikalavimas taps privalomas visiems be išimties naujai statomiems pastatams šalyje.

Griežtinama ir esamų pastatų kontrolė – energinio naudingumo sertifikavimas palaipsniui taps privalomas vis mažesnio ploto gyvenamiesiems pastatams: nuo 3000 kv. m, o vėliau kartelė leisis iki 1500 ir 1000 kv. m naudingojo ploto.

Sertifikatas taip pat taps privalomas parduodant ar išnuomojant įvairių socialinių grupių paskirties pastatų gyvenamąsias patalpas.

Politikų optimizmas prieš rinkos realybę

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šie pokyčiai užtikrins, jog ateityje statomi namai bus modernesni ir pigesni eksploatuoti, o Lietuva pasieks Europos žaliojo kurso tikslą – iki 2030 m. užsitikrinti 55% energijos suvartojimo iš atsinaujinančių šaltinių.

Tačiau nekilnojamojo turto ir statybų sektoriaus ekspertai įspėja apie kitą medalio pusę: naujų, technologiškai itin sudėtingų reikalavimų įgyvendinimas drastiškai išaugins statybos kaštus, o tai tiesiogiai nuguls ant pirkėjų pečių – naujo būsto kainos rinkoje gali kilti dešimtimis procentų, dar labiau sumažindamos jo įperkamumą.

Kalbant apie jaunas šeimas ir gimstamumą – kai žmonės neturės kur gyventi – apie gimstamumo augimą turbūt kalbėti neverta.

Dėl senų namų ar sodybų pardavimo – taip, pataisos numato energinį sertifikatą. Žmogus bus įvaromas į kampą:

• Sertifikatas prieš sandorį bus privalomas: Norint parduoti ar išnuomoti savo senos statybos namą ar net butą, jokie dokumentai pas notarą nebus įforminti, kol nebus galiojančio energinio naudingumo sertifikato.
• Eisi ir mokėsi: Reikės samdyti sertifikuotą ekspertą, jį atsivežti, kad jis įvertintų tas senas sienas, kiaurus langus ar stogą. Už šią paslaugą, žinoma, mokėti teks iš savo kišenės iš anksto, dar net negavus pinigų už pardavimą.
• Gausi žemą klasę ir spaudimą kainai: Ekspertas senam namui geriausiu atveju įrašys kokią E, F ar G klasę. Pirkėjas, matydamas tokį oficialų popierių, turės idealų argumentą mušti kainą žemyn, nes supras, kiek kainuos tokį pastatą išlaikyti arba renovuoti pagal naujus ES standartus.
• Prievolė plečiama: Pataisose aiškiai įrašyta, kad sertifikavimas tampa privalomas net įvairių socialinių grupių paskirties pastatų gyvenamosioms patalpoms, tad išimčių lieka vis mažiau.

Eurokratai sugalvojo schemą: sukurti „vieno langelio“ konsultacinius centrus (kurie irgi bus išlaikomi iš mokesčių mokėtojų pinigų), kad jie „metodiškai paaiškintų“, jog jūsų senas namas yra taršus blogis ir jums laikas imti paskolą renovacijai.